žagaras reikšmė
Kas yra žagaras? žãgaras sm. (3b) K, LsB446, Gmž, Š, Rtr, RŽ, DŽ, NdŽ, KŽ; R, MŽ, Sut, M, L 1. augalo plonas stiebas be lapų, stambas: Žãgaras yra viršūnė sudžiūvusi J. Ir nepjaut [šieno] negalì: motiejukai perspės, liks kaip žagaraĩ – kas iš jų Slk. Išdžiovint su uogelėm reikia i virt [gervuogių] žagariùkai nuo kosulio Klt. Žagaraĩ tik stovi, nužydėjusios [lelijos] Šmn. Nutrupėję uogienojai, nuėsti, žagaraĩ stovia Svn. Lapus apėda, tik žagaraĩ lienka Sem. Aš tau duosiu knynų (kmynų) žagarų̃ Btrm. [Kolorado] vobalai ryja bulbas, tik žagariùkai liko Klt. 2. Jn, ŠT422 be lapų šakutė (ppr. sausa), žabaras: Ana su šakaliu ar žãgaru kojon insidūrė Arm. Žãgarus kaišom, kad kurmỹs neraustų Rod. Palaužau palaužau žagariùkų i surišu šluotelę Klt. Šluota beržinė iš žagaráičių Lz. Žãgaras pie žãgarą demasi, kad vištos neanlįst LzŽ. Žãgarą padavė, ir varykis aveles su kiaulėm Krd. Pripjaustyk žagarų̃, surišk šluotą DrskŽ. Žagarų̃ pungulys KII128. Busilas nešas žagarų̃ ant kluono Švn. Jei varna renka žagarus – pavasario ženklas LTR(Auk). Tada purvinos, apdraskytos kvajynų, žagarė̃lių visokių [piemenukų kojos], net kraujukai teka Kpč. Iš žagarų̃ padaro kap vantą, užriša drevę Mrc. Geriausiai šluotas rišt iš berželių žagarų̃ Šlvn. Anas nuslaužė vyšnios žagarė̃lį – kur vanduo giliai, ne teip linksta Vdn. | prk.: Liko iš jo po ligai tik žagaras Vv. ^ Kopūstai kai žagaraĩ jos, gardžiau kai sušutę Aln. Gėlių visokių prikišta, nesutvarkyta, tai kap žagaraĩ Pv. Kap žãgaras pastybau (sustirau) Dg. Kap užeina [nuomario] priepuolis, visas kap žãgaras pasdaro Alv. Nu ir nemeilus vaikas, šiurkštus kai žãgaras Zr. Išdžiūvęs kap žãgaras tas Jonukas, net baisu pažiūrėt Mrj. Kūda višta kap žãgaras Vvs. Sudžiūvo kap žãgaras Dkš. Kol prisišaukiau pagalbon, jau sustingusi buvo kaip žagaras V.Krėv. Gyvena vienas kaip žãgaras Ut. Vyrai kaip žagaraĩ stovi tarp moterų prie spaviednyčios J. Vyras kaip žãgaras, o kojoms nebepaeina Lk. Kietas kai žãgaras tas motiejukas Klt. Rugiai buvo kaip žagaraĩ – dideli Žl. Žagaru pavirs liežuvis, kuris taip kalba V.Krėv. Gale jaujos žagarų sauja (arklio uodega) LTR(Slk). ║ (šluotos) nudilęs ražas: Jau tik žagaras liko iš šluotos Arm. Susišlavė šluota, žagaraĩ liko Drsk. Iš šluotos žãgaro padaro tokį krukutį ir veria skietan Dv. | Medis sudžiūvęs su šakomis bus žagaras J. 3. ppr. pl. Q510, R343, MŽ459, N(Rg), KBII61 krūmas: Prie sėdžiaukai pievelę jau žagaraĩ ažgožėjo Skdt. Kap bėgo karvė trintis nuo varmų, musių, žagaruosna inbėgo LTR(Vlk). Žagariukai toki išaugę par kelis metus Grz. Tę žagarė̃liai, pas mus tai va berželiai! Rdš. Nusausino tą ežerą, nu tada tas nusausinimas užaugo žagaraĩs Všk. | Pasodinau ituos žãgarus (paprastas obelaites) Rod. ^ Rudenį ir žvirblis žagaruosè alų dirba Slk. 4. Plt, Akm rykštė, vytis: Tu jam žãgarą paimk (apmušk) Trgn. Kai paimsiu, varliūkščiai, žãgarą, tai jūs man palakstyste čia! Mlt. Išsilaužė anas žãgarą ir eina prie manęs Kzt. Prisrišo žagarų̃, kad ėmė pilt! Pls. 5. ppr. pl. LC1883,7, Vyž, JnšM, Krn, Šlčn, Bgs, Zt šaka kurui: Žagarų̃ vežimą parvežė ans J. Kaladė sukapot žãgarus arba malką Nmč. Prisirinkau visą glėbį žagarų̃, turėsiu kuo pečių pakurt Gl. Iš žagarų̃, būdavo, seniau kapojom kūlelius Trgn. Vakar nuvažiavo an pietų, pririnko pririnko žagarų̃ ir parvežė Dbč. Malkų turim, iš rudens dar žagarų̃ prisivežėm Gdr. Žagarų̃ eik kapot DrskŽ. Žagaraĩs kūrenam pečius Grv. Kapos, neš, kūrensam su žagaraĩs Klk. Pelenų pysivaros dideliai daug, kad su žagaraĩs kūrenas Dov. Ale kokia tę malka iš žagarėlių – kūlukas tik čirkšt ir sudegė Lš. Nedavė arklio žagarų̃ parsivežt Žrm. Žagarų̃ privežė, sako, gan mokslo – kūleliai kapot reikia Mlt. Jeigu nėra žãgaro ir gaspadorio namie, taigi ūkė bloga Sn. Kap jau duoną kepa, tai žagarų̃ nededa, o kap šiap jau kūrena, tai žagarų̃ pėdą inkiša Srj. Duobę dailiai užgrindo ji (ragana) žagarais (ps.) VoK133(Mrj). O kad Povilas suėmė krūvą žagarų ir uždėjo juos and ugnies, iššoko gyvatė pro karštį ir prilipo rankosp jo Ch1ApD28,3. ^ Išvažiavo žagarų̃, parvažiavo be nagų Arm; LTR(Jrb). Kap aš atvešiu žagarų̃ vežimą, tai tu pažinsi čigonų gėrimą Ad. ║ pagalys tvorai tverti: Žagarų tvora LKAI63(Krg, Ut, Ktk, Blnk, Šš, Klt, Vp, Gdr, Plm, Stk, Srj). | Žagaraĩs [daržinės] išpinta šonai, o stogas iš šiaudo Pb. 6. Dv karklo vytis: Žilgas (žilvitis) leidžia žãgarus Dv. Renka verbų žagaráitį ir varo ganyt LzŽ. Koki žagaraĩ auga pie jus? Lz. Iš žagaráičių pina košikus Lz. ║ primityvi žagrė iš šakos: Žagaraĩs arė pirma Zt. 7. Dl, Žl liesas, išbadėjęs vilkas: Šimoniečiai didelį seną vilką, kuris užpuola arklį, vadina žagaru rš(Kp). Žagarai vieni kitus pjauna, kai daugiau nieko negauna Jon. 8. scom. atžagareiva, priešgyna: Jis visada toks žagaras, tai jis i šiandie nebijos Vdk. Merga jau žãgaras baisus Švnč. ^ Ale ji buvo tokia drąsi kai žagaras: nei ji bijojo vaidenantis, nei bijojo nakties, nieko SI137. 9. K.Būg, KŽ gėdos stulpas. ◊ žãgarus sukūrýti nuodėmes išpažinti: Nešu kunigui žãgarus sukūrýt Btg.