žavėti reikšmė

Kas yra žavėti? 1 žavė́ti, žãvi (-ė́ja Jdr), -ė́jo Rtr, Š, DŽ, FrnW, NdŽ, KŽ 1. tr., intr. Kos58, I, G122, M, JI268, BzBkXXIV177, ŠT92, J.Jabl(Als), Skd burti, kerėti, užkalbėti: Tas jau žavė́s: pripylė stiklinę, poterau[ja], maišo, o visi veizą, kas čia būs Nt. Jeigu atžindūlis pamatęs ką pasisteba, tuo užkeria (žãvi) ar gyvolį, ar javą, tada parspėk jį, sakydamas: „Ko stebies,“ tai nėką nevodys JI173. Net ir žavė́damas neužbursi girtuoklių Brš. Ans moka gerai žavė́ti, tujau ans sutrauka vaiką į kiaulę Sd. Senais laikais mokėjo žavė́ti Plt. Aš anam galiu pliką subinę pastatyti i rodyti, kad ans muni sužavė́tum, tegul žavė́[ja], aš nebijau lig tiek End. Apgaudinėtojai, norėdamys užpelnyti, pradeda burtininkauti arba žavėti rš. Dar didesniai griešija tas, kurs kitims pasako[ja] tą ar tą esant ragana, žavėti sugebant P. Kad kunegai griešnykų, burtas darančių ir mokančių žavėti, patolei neišrištum, pakolei neatliks visims matant pakūtos M.Valanč. Vietomis [kirmėliais] vadina ir žmones, kurie gyvates nukalba ar užžada, t. y. žavėdami gydo jų įgėlimus LEXI518. Žavėti žada katė, uodegą judina J. žavė́tinai adv.: Ar žavė́tinai žavėji tas plunksnas, kad teip greitai plėšai Šts. 2. tr. I, K.Būg, L, ŠT53,179,339, Rtr, Š, RŽ, DŽ, FrnW, NdŽ, KŽ kelti susižavėjimą, gėrėjimąsi, džiuginti: Vaiką lengviau žavė́ti negu suaugusį FT. Jaunius savo iškalba žavėte žavėjo klausytojus J.Balč. O labiausiai vaikus žavėdavo dieninis ir naktinis giedojimas, patarlės, priežodžiai, palyginimai KlbXXXVII(1)44. Prašvito aušrinė sesutė – žvaigzdelė, o širdį ir akį žavėte žavėjo Mair. Gegužio ramios mėnesienos mane kaip pasaka žavėjo V.Myk-Put. Maironį ypač žavėjo tautosakos žodyno spalvingumas LKXXI157. Norite visus žavėti net savo portretu J.Gruš. Ilgainiui jis (A.Baranauskas) susirado savo kūrybinei veiklai kitą sritį – matematiką, kuri jį žavėjo nuo vaikystės LKXIX65. žavimaĩ adv.: Gyvenimas žavimai skambantis tapo rš. Jaunikliai, ką tik išsiritę iš kiaušinių, yra žavimai gražūs padarai T.Ivan. žãvinčiai adv.: Žemę žavinčiai naują kaip nuotaką aprengiu K.Brad. ║ gundyti: I ana jau moka žavė́ti: šoka i su tais pirštais teip par nugarą [brauko] Trš. 3. tr., intr. daryti kam nors savo žavesiu įspūdį, būti žavingam: Praslinkusiųjų laikų vaizdai nesiliauja manęs žavėję Pt. Nieko giedraus, nieko žavinčio, nieko dvasią ir valią keliančio, nieko tvirto, drąsaus, vyriško, o tik begalinis bimbimas, mauliojimas, galutinis subobėjimas LKXIV350. Iš visų svajonių praeitis viena žavinti, maloni, gundanti, jauna B.Braz. Ar Paežeriuos tas ežeras jus žãvi? Plv. Doras charakteris turi kitiems žavimos įtakos rš. 4. refl. gėrėtis: Anie vienas antru žavė́jas Šv. Aš ant ją žiūrėjau ir žavė́jausi: tokia linksmi, šneki, grakšti Krs. Sangvinikas žãvisi bet kuriais raiškesniais dalykais FT. Žaviuosi mūsų ūkininkų atkaklumu – dirba kaip pašėlę po 12–14 valandų per parą sp. Gamta sukūrė žmogų, kad būtų kas ją vertina, kas myli ją, kas ja žavisi J.Marcin. Akys, kuriomis Saulius dar vakar žavėjosi, kurių šiltą žvilgsnį gaudė, dabar staiga susidrumstė V.Bub. \ žavėti; antžavėti; apžavėti; atžavėti; įžavėti; išžavėti; nužavėti; pažavėti; prižavėti; sužavėti; užžavėti
2 žavė́ti, žãvi, -ė́jo žr. 2 žavinti 2: Popierius muses žavėt srš.

žavėti sinonimai

žavėti antonimai

žavėti junginiai

  • (su)žavėti
Ką reiškia žodis žavėtinas? Visi terminai iš raidės Ž.