žilas reikšmė

Kas yra žilas? 1 žìlas, -à adj. (4) K, LsB165, K.Būg, Š, DŽ, FrnW, KŽ; KBII114 1. SD1166, SD337, R, R117,182,188, MŽ, MŽ153,241, S.Dauk, Sut, N, ŠT381, L, Rtr kuris sidabro spalvos, baltas, nubalęs (ppr. apie plaukus): Senelio plaukai žili kap pienas Al. Galva drūta, žìlo plauko nėra Dglš. Žìlūs plaukeliai toki gražiai DrskŽ. Jamp jau žilì plaukai LzŽ. Munie nė[ra] nė vieno plauko žìlo Trk. Plaukai ne žilì, ale paširmi Sn. Pirma raudavau plaukus, kur randu žìlą, o paskui pamečiau Zr. Jis jau senas žmogus, su tokiais žilaĩs antakiais Šmn. Žilų̃ plaukų pilna galva PnmA. Kasos nor žìlos, ale didelės Dbč. Žilì žiliáusi plaukai, net stati in galvos Klt. Po obele sėdi diedukas su žila barzda, ir barzda jo net žemėn inaugus LTR(Pls). Ji (motina) buvo sunkiai įžiūrima, jos plaukai buvo žili, o pagalvis baltas – sulysęs, įrudęs veidas išsiskyrė J.Ap. Žilì paausiai i jo jau, mergų nereikia Klt. Pats vienas [Baltaragis] graužėsi ir krimtosi, kol pavirto žmogaus šešėliu, ant kurio galvos vėjas taršė žilus plaukus K.Bor. Tada mes, tavo tarnai, žilus plaukus tarno mūsų tėvo su vargais ing duobę dėtumbim BB1Moz44,31. | prk.: Iš ryto dribo didžiausiais kavalkais, net žilà žemė Švnč. Ant tų aukštumynų, ant tų kalnų žilųjų viršūnių nei žmogus neužlipa, nei žvėris neužbėga, nei paukštis neužlekia V.Krėv. Buvo jau žilas apyaušris, nors debesuoti rytai jokių aušros gaisų dar nerodė A.Vien. Į Kalėdų žilą naktį aš žiūriu – daug beglobės žemės žiburių rš. ^ Žilas plaukas galvon – velnias uodegon PPr104, Kzt. Žilas plaukas – sveikas protas LTR(Vl). Tau dėl to karo, matyt, žilų plaukų neaugo I.Simon. Prie žilos barzdos reikia ir lazdos Ds, Žg. Barzda dar nežila, o senius mokina TS1901,6-10b. Kaip tavo pavardė? – Mano žila pabarzdė LTsV845(Šd). Miške gimiau ir užaugau, namie parėjęs per žilą barzdą glosčiau (bruktuvė) LTR(Žg). žilỹn adv. NdŽ, KŽ: ^ Plaukai žilyn, pasiutimas didyn LTR(Pp). ║ sidabrinis: Žyčyk, mergyte, man … žilųjų piningėlių KlvD28. 2. su nubalusiais plaukais: Kas pražinla, tas žìlas J. Daugi žìlas vyras DrskŽ. Išlipdinėja senas žìlas diedas LzŽ. Tiek žilà, tiek žilà, kai obelis Klt. Žìlas, kaip linų balta barzda Kvr. Ana da už mañ’ žilèsnė Aln. Žìlas parė[jo] iš tų sibirų (termties sibire) Pjv. O jy (motina), kap stiprų nervų, tai ar ji žilà?! Sn. Senas, žìlas – velnias ten eis už jo Mžš. Nuplikęs ir žìlas, tokio žmogaus nemačiau Všt. Jau žìlas, praplikęs – metuos vyras Lel. Manas jau žìlas sūnus ir neženinas Zt. Muno sūnus jau žìlas, ta ne dyvai jau Jdr. Tas baisybes pamatęs namo sugrįžo viškum žìlas Skp. Medžiai … žilì buvę kaip seniai, samanom apaugę A.Baran. Ar tu bijojai, mano mergelė, mano žilos galvelės? LLDII472(Vl). Žila galvelė, rankoj lazdelė, tai mano tėvutėlis LTR(Pg). Senas senutėlis, žilas žilutėlis po sodelį vaikščiojo LTR(Srj). Jau sūnai žìlūs Aps. Taip besiplūkdami rankomis ir kojomis, lyg netyčia pamatė, kad abu jau žili A.Mišk. Nes jau žìlas buvo žmogus [Pričkus] ir sirgdavo tankiai K.Donel. Senasis vargonininkas ėjo be kepurės, baltuodamas žila galva R.Gran. Visose tose miniose lengva buvo pasergėti vienas gana keistas dalykas: niekur nesimatė žilų, apsenusių žmonių Vaižg. Adom, seni žilas Mž330. Atėjo senas žilas ir Dievo bijąs vyras Simeonas, kuriame buvo Šventa Dvasia BPI118. Jis buvo visas žìlas žilutė̃lis NdŽ. Žilut žilas LL224. Ant vakaro parejo iš miško į tą dvariuką žilùtis senelis i su savim parsivedė pulkus visokių žvėrių ir paukščių BM278(Šlv). ^ Prieš žilą jaunas tyli Jnš. Viena žila galva daugiau sveria negu dešimt be ūsų Mrk. Kytra žila galva, bet ne ligi galo (ir senas žmogus kartais padaro klaidų) Br. Močia ruda, tėvas žilas, sūnus juodas, o duktė kvietkuota (ruduo, žiema, pavasaris, vasara) LTR(Kp). Vos gimęs, o jau žìlas (dūmai) Nm. Senelis ne taip senas, kaip žilas – vasarą lauke, žiemą namie (miežiai) LTR. 3. KI416, KII50, ŠT82, KlvK98, LD29(Zt), LzŽ, DrskŽ pilkas: Bėga iš miško žìlas [vilkas], kopt už barono ir į mišką Grv. Išvažiavom an laukų, ka lekia pamiškėn du žilì vilkai, ka lekia! Pv. Pernykštis briedžiokas, žìlas toks Klt. Karvelių būna visokių: ir margų, ir baltų, ir žilų̃ Rdš. Vanagas žìlas – vištas ėma, žąses Lz. Avys žìlos buvo, tai parėdus reikėjo dažytie Kbr. Varnos gi žìlos Grv. Kėkšteliai, vieveresiukai žilū́čiai Aps. Kame apušinė žemė, ten yr žiloji smiltis Šts. Ale koki žilì debesiai eina – gal lietaus bus LKKIII186(Arm). Mano paties žìlos akys, tai labai lagadnios JD407. Einu keliu keleliu, susitinku žilą žylaitę LTR(Km). Barsuko šerstis didelė, jis pats tokis žìlas Vlk. Ateisiu pas tave vakarą vakaruot su balta kiaulele, su žila avele LTR(Šlčn). Tokie dideli, juodi, net žìlūs vėžiai Ob. Žilà katė ir baltas kakliukas Dv. Kuosų galvelės žìlos Str. Buvo vilkas senas senas, ne taip senas, kaip žìlas, ejo pro varčią, užkliuvo varčios ir vėl pasakysiu iš pradžios. Ar sakyt, ar nesakyt? (nuobodulio pasaka) JT367. Žìlos rugių varpos, dar ne laikas pjaut Mlt. Apušė loc žilà Grv. Drebulė žilà tokia, o čia topelis Brb. žìla n.: Nuo dulkių tik žìla pirkioj Dv. ║ pilkšvas (ppr. apie audeklą, gijas, drabužį ir pan.): Audeklas negražus, žìlas kap vilkas Dv. Kaip nublunka medžiaga, žilà paliekta Trk. Vokietaitė visus parėdus kvarbuodavo, o mano išausti – žilì būdavo Kbr. Mokėjau linus ir žilà spalva nudažytie Onš. Aš turė[ja]u tokias žilàs kelnes Grv. Tufliai in visus pirštus žilì, o pentis raudonas Dv. Kožnas vyras aprėdytas bus žila sermėgaite su juodbėrėmis rankovėmis prš. Ten (namuose) rasim močiužę belaukiančią, žilas pakulėles beverpiančią (d.) M.Jan. žilaĩ adv. K; S.Dauk: Žilaĩ apsvilkus Ad. Vienas rytmetis pasitaikė žilai darganotas R.Gran. 4. M rusvai ar melsvai pilkas, balsvas (apie kiaulės šerius, ožkos ir kt. gyvulių plaukus): Žila kiaulė tai ta, kurios šeriai balti, juodi ir melsvi, susimaišę iš daikto M.Katk. Inleido pirkion žìlą kiaulę Dg. Atejo žilà kiaulė ir suėdė gilę (ps.) Trgn. Senas meitėlis, net žilas laksto po lauką galvą ažrietęs Slk. Svirno durys atdaryta, žila kiaulė invaryta LMD(Tvr). Eiva, seselė, pažiūrėt, kokios mūsų svočiutės akys? Apuoko galvelė, pelėdos akys, žilõs kiaulelės blakstienėliai JV717. Turėjo bobutė žilą oželį LTR(Tj). Žila meška vilką vinčiavo[ja] LTR(Plt). Kiau kiau, atvažiuoja niekotelėj, kiau kiau žilà kiaule [pakinkytoje] Mlk. Kiaulelė žilója miltelius sijoja (d.) Dkk. Paršelis tuo turėtas žilas, ne vien senas žmogus (iron.) Šts. ^ Kaip iš žilo ožio – nei pieno, nei vilnos Štk. Ožys visuomet žilas PPr272. Ožkelis ir trijų dienų žìlas Sln. Žila kiaulė – žili ir paršeliai D166 psl., PPr279, Ds. Kiaulė žila – paršai dar žilesni Pšl. Didelė žila kiaulė, per nugarą dūmai rūksta (troba) LTR. Striukas bukas vokietukas, po karklynus šokinėja, žilas kiaules varinėja (galvą šukuoja) Pnd. Du žili meitėliai po žemėm knisas (noragai) LTR(Pnd). Du žili meitėliai putoja (girnos) Š. Du žili meitėliai pjaunas, baltom putom putoja (girnos) Pls. Du žili meitėliai po žemėm žviegia (arklas) LTR. žilaĩ adv. NdŽ, KŽ. 5. LzŽ, Šlčn, Ad širmas (apie arklį): Žìlas arklys, tep in baltumą Drsk. Žilì abu, kumelė ir arklys Kpč. Vieni joja žilaĩs, kiti gniedais arkliais Mrs. Arkliai kaštonai, gniedi, žilì, balti, juodi Dv. Tokia buvo kumelė žilà obuoliais, graži Grv. Turėjo ans drigantą, tokį žìlą kaji kaip Žeml. Atlėks pas tave žilas arklys – jį sugauk ir užmušk, ir atnešk man skūrą LTR(Kb). žilaĩ adv.: Briedinis arklys y[ra] žilaĩ dulas Šts. 6. VšR šėmas, palšas (apie galviją): Mūs karvė žilà Arm. Bet sunkį vežimą paveža jaučiai, sau tokie žilì Lnk. Ganykitės, žili jaučiai, nebijokit vilko Zt. Veršiais atvažiavo, veršiai žilì, didžiausi Klt. ^ Žilas jautis išgėrė vandens klaną (šaltis) LTR. Žìlas jaučias ažu nakties cielą klaną vandenio išgėrė (šaltis) Dv. Žilas jautis po pastoges lando (apie dūminę pirkią) Sln. Žilas jautis dangų laižo (dūmai) Sim. 7. menkai užbaltintas, vos vos pražilintas (ppr. apie sriubą): Kad tavo kruopos labai žìlos, dangus matos Pnd. Da [kruopos] žìlos, da pilk daugiau pieno Svn. O kai reikia valgyt – batvinių žilų̃ pasūdo Lb. Žilõs bulbynės užsrėbęs nelabai padirbsi ūkė[je] Krš. I vėl paėsi kruopų – jei žilų̃, jei juodų Tl. Žìlą srubą sreba Grdm. Žilõs kankolynės pasrėbiau ir išejau Kv. Ka parejai iš jaujo, žilõs putros an stalo, duonos. Ką jūs darytumiat pri sunkio darbuko i pri tokio valgymuko? End. Akys atšipo nuo žilo (neprabaltinto) viralo Gmž. Įneša kruopus, ir tie patys vos tik žili Žem. Barščiai ant stalo pasidarė žili, tiesiog dangų rodė J.Balt. Saulės nematyti savaitėmis, dangus kaip žili batviniai P.Andr. ^ Putra žila, kaip utėlės papilvė Šv. žìla n.: Daug nepilsiu [pieno į sriubą] jam, biškį žìla, ir gan Žl. Aš jei baltinu, tai nedaug, tik kad žìla Pv. 8. L, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ, LEVIII251, Pš, Tlž siekiantis tolimą praeitį, labai senas: Žìlas jau čėsas, nieko nežinau Drsk. Itai jau nuog žilų̃ čėsų ZtŽ. Jie (juodvarniai), išgyvenę Žemaitijoje žilus šimtmečius, nė vienas dar nebuvo matęs, kad toks jaunas žmogus taip toli pasiryžtų R.Gran. Nuo žilos senovės ligi šių laikų dreba mūsų žemė LzP. Trobesiai senoviški, apsamanoję, pasvirę, rodos, žila senovė gula jų pečius rš. Te skaitytojas suvokia, kad jau žiloje pagonybėje buvo krikščionybės nujautimas A.Škėm. Kalnininkuos žiloje senovėje laumės, vakarais skalbdamos, didžiai pyškydavo su kultuvėmis BsMtII196. Iš žilos senovės einančią meilę dainai ir gyvas dainavimo tradicijas lietuviai išlaikė ligi šiol KlK46,4. Žaviesi ja (giria) ir net imi vaizduotis žilus laikus, kada mūsų tėvai ir seneliai brovėsi per tokius nepereinamus miškus A.Vaičiul. Lietuvių kultūra žiloje senovėje aukštoka buvusi A1884,30. Ant galo žilo[je] jau senatvė[je], padaręs apsčius užrašus savo įpėdiniams vyskupams ir jezavitams, 1609 metūse pasirinko M.Valanč. Teikies mane ik žilos senatvės sergėti SGII36. ◊ žilà barzdà senatvė: Nuo to laiko mano sveikata, galima sakyt, iki žilos barzdos daugiau nesušlubavo rš. žilà galvà apie seną žmogų: Šneka i šneka, šneka i šneka žilõms galvõms, kame jūs buvot, ka Stalinas vežė tus žmonis Sd. Žilà galvà protinga, tik nevertinama, pajuokama Krš. Vežimai medinašiai, akėčios medinės: kur tu neatmysi žìlą gálvą turėdamas Šlu. žilõs kasõs su[si]láukti pasenti netekėjus: Ir žilos kasos susilaukusi atrasi tokį pat Pt. Geriau suláuktie žilõs kasõs negu ką ištekėtie už mažuko vyro Lš. žìlą kãsą (žilà kasà) nešióti (sunešióti) likti netekėjusiai: Geriau žìlą kãsą sunešiót negu už kokio ištekėt Ds. Geriau aš žilą kasą nešiočiau, negu už tokio varijoto eičiau Kvr. Ką už kokio eit, geriau žila kasa sunešiot Ut. žìlą kãsą su[si]pìnti likti, pasenti netekėjusiai: Aš žìlą kãsą supìnsiu, valei ką eit už tokio žmogaus! Str. Geriau žìlą kãsą susipýsiu, ale aš nepatikėsiu su jais draugauti Erž. žìlas pláukas senatvė: Nepagerbs tau nei žilo plauko V.Krėv. Ale ir mergiotės dabar – nei tau sarmatos, nei tau godonės žilam plaukui, nei tau nieko! J.Mik. Nusilenk žilám pláukui Tr. žìlą pláuką įgáuti pasenti: Ka mes, sako, žìlą pláuką įgãvom, nežinojom, dėl ko žydai sėdi an pelenų maišo Vž. Žìlą pláuką įgãvęs, bereiks anam kokių motriškų End. Žìlą pláuką įgavęs ir tą patį nušukavęs, o dar proto neįgavau Slnt. žìlo pláuko suláukti pasenti: Vyrai, žiūrėk, žìlo pláuko suláukia, o durniuoja Jd.
2 ×žìlas, -à adj. (4) graudulingas, verksmingas: Nemiega vaikas, nata žìlas: tiek apsižėlina, per kelias dienas verkia Rūd.

žilas sinonimai

Ką reiškia žodis žilasermėgis? Visi terminai iš raidės Ž.

Draugai