žiomenys reikšmė

Kas yra žiomenys? žiómenys sm., sf. pl. (3a) NdŽ, KŽ, žiómens (3a) BŽ492, KlbIII68(Jrb), (1) KŽ; KlvK91 1. M, LEXX135, MedŽ397 žmogaus burnos anga, gyvulio nasrai, žuvies žiaunos: Rupūžės akelės nejuda, užtat dvišakis liežuvėlis tik lenda, tik lenda iš žiomenų J.Jabl. Gegutė paima padėtą kiaušinį plačiais savo žiomenimis ir nuneša jį į svetimą gūžtą E. Muno vaikis geras darbuo, ale žiomenys dideli: kad ans duoną kanda, paliekta kaip šėrė (ratelio sparnas) riekės Šts. Rėkė, plačiai žiomenis išžiojęs, rankom skeryčiojosi J.Paukš. Iš didelių apvalių akių net ligi žiomenų karvėms srūva tamsūs [ašarų] takeliai rš. Iš mažutyčių žiomenų skruzdėda iškiša ilgiausią liežuvį kaip kokią gyvatę rš. | Kad moteris gimdė, galima spręsti iš gimdos kaklelio žiomenų būklės rš. | prk.: Išdraskytais žiomenimis tik žuvis ir kaimietis teįstengia ištylėti net mirties siaubą rš. ^ Nuo varnos žiomenų̃ žyčioti (apie garsiai rėkiantį) J. Užaugo žiomenys ir tau kaip varlei rudenį Šts. ║ siauroji tinklo dalis, bučiaus įgerklis: Į tinklą būdavo žiómens įdirbti, kur žuvys įlįsdavo i negalėdavo išlįst Smln. 2. M, DŽ, NdŽ, Pd drikos gijų tarpas, kuriuo stumdoma šaudyklė (audžiant): Tarp gijų pasidaro žiomenys, kad paspiri nytį vieną į aukštą, antrą į žemę J. Nežinau, kodėl neatsiranda žiomenų̃ Ds. Mama išsiuntė piemenį į kaimynus žiomenų̃ paskolyt (juok.) Skr. 3. NdŽ (butelio, ąsočio) kaklelis, siauroji dalis: Indo, butelio žiómenys DŽ.