žmogelis reikšmė
Kas yra žmogelis? žmogẽlis sm. (2) I, NdŽ; M, žmogė̃lis (2) Dbč 1. ŠT128 žmogus (ppr. kalbant apie paprastą žmogų ar su tam tikru menkinamuoju atspalviu): Mažas o riebus žmogelis D.Pošk. Netoli gyveno prastas žmogẽlis, turėdamas tris sūnus Jrk43. Toks žmogelis negalintis, viena akia nemato Kp. Žiūriu, toj pusėj teip kukšt kukšt susilenkęs koksai žmogẽlis kuprotas Slk. Toks Agurkis buvo žmogẽlis, seniai nėra Vžn. Jis gi paprastas žmogẽlis, kas te su juo skaitysis Krs. Tėvas buvo pokietis žmogẽlis, o sūnus toks siaustas, kad nei rublio kišenėj nepalaiko Šmn. Antano, žmogẽlio, nebematom: nebepaeina, gryčio[je] lindžia Mžš. Traktoriai ir tai sudyla, o žmogelis tai ką gi Kp. Jei žmogẽliui gyvatė inkando, reikia jam duot daug gert Dgč. Sakau, pasiklydau, žmogẽliai, priimkit mane į nakvynę Bgt. Sako, ei, žmogẽli, ką tu čia veži? Kbr. Jy man pasakė: tu, žmogél’, tik gyvensi lig keturiosdešim penkių metų Č. Žmõgelia, be darbo visi pasleidžia Azr. Žmõgelia, aukselia, ko tu širsti, kas ką padarė? Rtn. | Pradėjo grįžti iš to karo tie žmogẽliai Vgr. 2. Dg, Pmp malon. vyras: Po mano žmogẽlio mirimo labai sunku buvo Slč. Buvo geras ma[no] žmogẽlis, labai iškada Grv. Kap gyvenau su žmogeliù, vyriškas darbas geriau tiko Stk. Eisiu pas žmogẽlio kapą Lnkv. 3. euf. žmogaus išmatos: Matyt, jis kur nors žmogẽlį išmynė Jnš.