žmogus reikšmė

Kas yra žmogus? žmogùs sm. (4) KBII106, K, K.Būg, Š, DŽ, NdŽ, KŽ, žmõgus (2) Snt, Grš, Rdn, Eig; SD118, SD36, KlC31, SC13, R, R254, MŽ339, Sut, N, LL18, BzB342, žmogỹs (4) LzŽ, žmuõ DP459; CI1051, Q294, Lex53, KlG55, KlM58,184, Sut, žmuõj Lz; gen. sing. žmõgo Lz; acc. sing. žmùnį Lz; nom. pl. žmónės sm., sf. (3) K, LsB375; SD137, R386, Sut, N, LL79, žmónes sm. (3) DrskŽ, sf. (3), žmóniai (1), žmónies (3) Zt, žmónys (3) Ms, Slnt; N, žmogaĩ Zt; gen. pl. žmogų̃ (4) LKKXI177(Zt) 1. KI48, GTŽ, LTEXII541 mąstanti ir kalbanti būtybė (Homo) (skiriant nuo kitų būtybių, ppr. apie suaugusią, be lyties skirtumo): Ir bylojo Dievas: darykiam žmones, veidą mumus lygų, kurie ponavos ant žuvies jūriosa ir ant paukščių po dangum, ir ant bandos, ir ant visos žemės BB1Moz1,26. Ir Dievas leido (paraštėje sutvėrė) žmogų ant savo veido, ant Dievo veido leido jį, ir leido juos vyrą ir moterį BB1Moz1,27. Ei, saldus Jezu Christe, jog žmogu gimęs esi, nuog peklos mus gelbėki Mž192. Tada Dievas sūnų savo davė žmogumi užgimti BPI55. Sūnus Dievo žyvate švenčiausios Marijos ne darbu žmogaus, bet galybe Dvasios šventos prasidėjo AK26. Galybės dangaus pasiviskins, ir tada išvys sūnų žmogaus (Jėzų Kristų), atejantį debesyj su galybe didžia ir majestotu SPI1. Budėkite tada visame čėse ir melskiatėse, idant vertais būtumbit ant išvengimo tą visą, kas tur nusiduoti ir stovėti ties žmogaus sūnu VlnE4. Sūnus žmogaus bus ižduotas ing rankas žmonių, ir užmuš jį, o užmuštas trečią dieną kelsis Ch1Mr9,31. Anas (Dievas) dėl … ižganymo mūsų teikės nužengt ižg dangaus ir tapt žmõgumi DP5. Ponas Christus kiek žmogum yra, gyveno mūsimp kaip žmogus žmonėsamp MP137. Jis (Dievas) myli visa, ką patis sutvėrė, o ypačiai myli žmõgų, kurį padarė ant paveikslo ir patogumo savo, todrinag ir mums visas žmónes mylėt liepia DP528. Bet regime, jog ir mūsimp daugesn sau brangina šunį neg žmõgų DP339. Ko jiemus padesti bedievės tiesos, kurias įstatinėja: už žmunį dešimtį grivnų, o už šunį dvidešimti arba daugesn DP339. Kodėlei šventa dvasia iš dangaus yra žmoniump siunčiama? BPII84. Ik kolei sunkumo ligos žmõgaus natūros nepermanysime, ik tolei vėl negalime permanyt didės malonės Dievo DP394. Nesa patis Dievas regi širdis ir vidurius žmonių̃, ir nė vienas nežino, kas yra žmõguje DP232. Jų miestai tapo pūstyne ir sausa bei dyka žeme, kurioje niekas negyvena ir kurioje ne viens žmogus nevaikščioja BBJer51,43. Nesa Dievas niekadai nedavęs buvo lytaus ant žemės, ir nebuvo žmogaus, kursai laukinykautų BB1Moz2,5. Tiemus (liūtams) kiek dienos duodami buvo du žmogu (viršuje žmonių) ir dvi avi BBDan14,31. Dieviep, ne žmogup tiesą pažinau KN97. Tasai (Dievas) kožnam žmogui vienas gali padėti Mž10. Bat aš kuo esmi, kuo pro Dievą mielą? – Kirmėlė, ne žmuo, nelaimi kirmėlė! KN16. Kožną dieną žmones mirštančias ir pakasamas regim BPII6. Bus surinkti po akim sosto ano visi o visi žmonės, visų amžių ir giminių, kurie kadai buvę est nuog pradžios pasaulio, kurie nū yra, kurie bus net ik sūdo dienai DP7. Bus ženklai ant saulės ir mėnesio, ir žvaizdžių, ir ant žemės prispaudimas giminių dėl sumišimo ūžėjimo marių ir vilnių, džiūstant žmonėmus nuog baimės ir laukimo (tų daiktų), kurie ateis ant viso svieto SPI1. Žmogaũs dvasia nuo sielavartų ir vargų eina tvirtyn ir skaistyn A.Baran. Kožnas viens žmogùs užgimdams pumpurui lygus K.Donel. Ėda gyvolys, valgo žmogus S.Dauk. Mažo liemenio žmogus D.Pošk. Dievas satvarino (sukūrė) žmõgų, dav[ė] razumą žmõguo ZtR74. Būdamas ožiu, rado miškinių obelių ir sukrimtęs paliko vėl žmõgu BM197(Krkn). Kaip drožė tam arkliui su lazda per galvą, tuojaus [arklys] stojosi žmõgum LB211(Grl). Meška šaukė: – Žmõgau, žmõgau, aš tavo jaučius pjausiu! BM297(Krš). Kiaulė gražu riebi, nu o žmogùs – neduok Dieve Šmn. Žmogaũs eita ir sustota JT79. Kad ras žmõgaus pėdą, bučiavo, ka čia žmogùs ejęs yr Lž. Ta mažikė kumelaitė pamato žmõgų, eina arty, a daržas, a ne daržas, turia paglostyt ją Jrb. Žmogìp – valasai, paršip – šeriai LKKXI177(Zt). Žmogíep ansigeria klieštys po pažaikšte, pie kulšės Lz. Tas šuo kaip žmogùs, žmogaũs protą turėjo Sd. Jau priš lytų blezdingos tos laksto tiek, kad neklausk, net i žmõguo užduoda End. Neik par balę, bo ledas žmogaũs da nekelia Skrb. Tas ožys, būdavo, badydavo žmónes Vdn. Daba, sakau, i gyvuliam gerai, i žmonìm gerai Mšk. Aš baudu, neleidu [šuns] taip pulti ant žmõgaus Trg. Šuva limpa prie žmogaũs Tr. Reikia eit su lazda – gaidžiai šoksta an žmõgaus Švnč. Mačiau baisią gyvatę, ale bėga deltai nuo žmogaũs Žl. Dartės žmõgaus bijais, baugu duris atvert Brš. Žmõgaus gyvo juo turì bijoti, ne dūšių Rdn. Kadai nebijojom nei žmõgaus, nei žvėres, o dabar… Klt. Vilkai ažpuolo žmogaũs Aps. Vienas traktorius nuskendo su žmogum̃, su viskuo Žl. Karvė gi ne žmogùs, ale vis tiek gaila Str. Paukštis pratarė žmõgo balsu (ps.) Onš. O rėkia ožka, o rėkia, kad tiesiog žmogaũs, rodos, balsas buvo Sld. Stovi trys žmogaĩ ir trys šunes Lz. Ejom par tokiuos pušynėlius, ir kad išeina toks didelis baltas, kad tę nebe žmogùs On. Parsigandęs labiausiai, juo bėga, juo iš paskos genas, atrodo, ka žmogùs Mšk. Kiek ten ta kamaralė, į žmogaũs augumą (neaukšta) End. Jos bulbėsa žolės – žmogaũs neregėt Drsk. Žinot, kap sunkiai miršta žmónys Dglš. Kaip obuolys prispėja ir lekia žemėn, teip i žmones miršta Klt. Ar žmogùs ažmušt, ar vogt – grieko nėra [dabar] Jž. Už žmogaũs papjovimą a tai bausmė [dešimt metų kalėjimo]? Žg. Jei gyvatė tą žmõgų kirs, tai jau ir po žmõgi (jis mirs) Dg. Tokis serga, po žmõgi jau Drsk. Koja tai koja, o galva [jei sudaužyta], tai po žmogum̃ jau Sur. Ne toki žmónės buvo kap dabar – kap musia Grv. Žmogùs kaip musia, mikt ir nebėr Žl. Tas žmõgus kai musė – čia yr, čia nėr Plv. Žmonys kap kačiukai dabar, o senybėj drūtas buvo svietas rš(Vdš). Jug žmõgus ne gelžis esi End. Ko išlupei akis, ar neregė[ja]i žmõgaus? Grv. Gyvulys lengviau išmokyt kaip žmogùs Dkk. Jau kai žmogùs sveikas, tai skaistus Mlk. Pirma žmónės nesirgo kojom, dabar daug šlubų eina su lazdom Žl. Deginami žmónys buvo, sudegyti i palaidoti LKT253(Rm). Ir koks čia žmõgo gyvenimas – kad gyventų tūkstantį metų! Upn. Žmogùs ne darbinis arklys, turi pailsėt Snt. Arklį reik mylėti kaip žmõgų Kltn. Gyvuolys tik blinkt i baigias, žmõgus ilgai miršta Dglš. Mašinom, traktoriam dalis andeda, o žmõgu – nieko Kvr. Su širdžia gali greitai mirti – stypt i nebėr žmogaus Slnt. Pasivertęs aniolas žmõgum, ne kiteip (apie labai gerą žmogų) Jdr. Jis buvo panašus in žvėrį, nebuvo panašus in žmogų LTR(Alv). Tasai pusiau žmogus tarė LTI164(Bs). Kukurūzai išaugo per du žmónes Mrj. Ąžuolas par mañ’ senas, kap žmõgui apimt Aps. Surišam – kaip žmogus storumo buvo tie kūliai Krž. Kviečiai sulig žmogum̃ [i](žmogaus aukščio)

žmogus sinonimai

žmogus antonimai

žmogus junginiai

(ką) studijuojantis žmogus, (ką) studijuojantis žmogus, tyrinėtojas, aukštas žmogus, aukštesnio rango žmogus, bet šiurkštus žmogus, blogai miegantis (žmogus), didis žmogus, eilinis žmogus, gabus matematikai žmogus, gadinantis nuotaiką žmogus, galvotas žmogus, gera linkintis žmogus, išlikęs gyvas žmogus, išsisukinėjantis žmogus, kitų mintis skaitantis žmogus, komiškas žmogus, maišytos rasės žmogus, maldaujantis žmogus, mielas žmogus, mylimiausias žmogus, mėgstantis visur kištis žmogus, našlaujantis žmogus, nekilmingas žmogus, nenuleidžiantis rankų žmogus, nepažįstamas žmogus, nestartuojantis arklys/žmogus, nevietinis žmogus, pagyvenęs žmogus, pašnibždomis kalbantis žmogus, senamadis žmogus, seno raugo/senamadis žmogus, suaugęs žmogus, subankrutavęs žmogus, taupus žmogus, tobulumo siekiantis žmogus, urvinis žmogus, veiklus žmogus, vėtytas ir mėtytas žmogus, įgimtų gabumų žmogus, įvairiapusis žmogus, šventas žmogus, Žmogus-voras, žmogus nuo 90 iki 100 metų amžiaus, žmogus su aukštuoju išsilavinimu, žmogus/veiksnys
našlaujantis žmogus, pagyvenęs žmogus, suaugęs žmogus
Degantis žmogus, Interakcija žmogus-kompiuteris, Mungo žmogus, Nebraskos žmogus, Piltdauno žmogus, Sniego žmogus, Testas Namas - Medis - Žmogus, Žmogus-voras, Žmogus-voras (filmas)

Ką reiškia žodis žmogusas? Visi terminai iš raidės Ž.

Draugai