zuikis reikšmė
Kas yra zuikis? zuĩkis sm. (2) KBII68, KGr567, K, K.Būg, Š, Rtr, DŽ, OGLI128, Tlž, Rg, zùikis (1) K.Būg, NdŽ, Sn, Lp, zuikỹs (3) K.Būg, NdŽ, Brž, Bsg, Erž, Nm, Gdl 1. Q238, Lex45, R187, MŽ, MŽ248, Sut, D.Pošk, S.Dauk, N, M, Kos255, Cp kiškis: Zuĩkiai – laukų gyvoliai Šlu. Guliančiasis zuikis J. Širvieji zuĩkiai Jn. Baltasis zuikis LL8. Zuĩkiai nėr žvėrukai, bet giriniai gyvulukai Šlu. Zuĩkis yr medinas LKT130(Krg). Zuĩkiai žiemą yr balti, o vasarą pilki Pln. Buvo i tų zuĩkių, velnio negalėjo atsikratyti Yl. Zuĩkis buvo prijunkęs pri jaujos LKT115(Up). Zuĩkiai y[ra] dingę – lapės suėdančios Krtn. Vilko nėr tekę matyti, teip tik stirnelę, kokį zuikẽlį Plt. Nekentu – zuĩkiai, anie obelis grauža, tą ta jau Kv. Žiemą zuikiaĩ atbėgę apgraužia [obelis], išdžiūsta Iš. Zuikiaĩ šįmet i nugriaužė obelų šakas kur smulkesnes Jrb. Aure, lekia zuikỹs Pc. I paskui kap spyrė, spjovė per laukus zuikỹs Prn. Zuikis bėga pakeberkšt J. O jei zuĩkis iš krūmo pūrkš – visi drebam Sd. Zuĩkis bėgo pro šalį i nubėgo, o veršis paliko bevirpąs (išsigando zuikio) Bdr. Zuikis bėga paakiui ir užšliauža [šonais] pėdas par sniegą Tl. Zuĩkis pareita pri katino – o koks nebugštus Plt. Net ir zuĩkį gandras puola. O tas zuikū́tis klykt, o tas gandras kad puolė Plšk. Daba nėra žmonių i kelių – a zuĩkis pramins? Kv. Zuĩkis įbėga į mano žemę – jau mano zuĩkis Grz. Per kelią perbėgo zuĩkis, tai seksis kely Mrj. Toks vyras ne darbą žiūra, zuikiùs šaudo Krš. Kame gaspadorius vaikščio[ja] zuĩkio ieškodamas Žeml. Vidutinis zuikỹs dešimt litų Snt. Mačiau, zuĩkį parsinešė, tai turės paburnį Kair. Kaip zuikius atnešė, buvo smirdą J. Zuĩkis tura kelias odas i reik tas odas nulupti Krž. Reikės zuikio taukais patept, jiej greitai gydo nupugėjusias vietas Kpč. Zuikỹs matyt, kad eina – tai tau rugiai (maži) Žal. Zuĩkis pro kojų tarpą gal išpulti, tiek y[ra] kumpos End. Viens nešvankėlis mėsinėjo vanagą juodą, o kitsai su nagais nulupo ištisą zùikį K.Donel. Jiemdviem bekalbant, čionai zuikỹs iš laižybų užsiprašė ežį lenktyn bėgt MitVI25. Velnias pailso, o zuikys kaip nupleškėjo, teip nupleškėjo BsMtII75(Nm). Zuikys bėgo, balas taškė, vanags dumblais akis drabstė KlvD132. O tu zuikiau, tu begėdžiau (d.) E(Pn). Zuikỹs į piršlius, briedis į pabrolius, o laputė nabagutė keta svočia būti JV905. Ar tu negavai, mano broleli, zuikẽlio bėgūnėlio, laukelių lakūnėlio JD85. Mėlynasis mans zuikeli,… dar neturi, dar neturi į darželį šokti KlvD157. Zuiki pilki, šok į namą: pati graži, vaikai maži, gali kas užvogtie (d.) Kč. Vai tu zuikeli, mandrasai žvėreli, oi ar tu nematei mano mergužėlės? LTR(Grl). ^ O greitas ans buvo kaip zuĩkis Žlb. Ir sau leki kai zuikỹs par sniegus Vdk. Šventą dieną liuob greitai atbėgsiam į miestalį kaip zuĩkiai Yl. Drebi pamiškėj kap zuikỹs – plėšikų daug Nmj. Bijo visų kai zuikis NžR. Nė smirdžia, nė kvepia kai zuikio šūdas NžR. Naktį eis eis [vogti] kaip zuĩkis, neš neš Rdn. Gyvenom kap zuĩkis po lapu: tik šunys sulojo, ir žiūrai, kas ateis Kpč. Puiki pora: kaip zuĩkis pri kumelės (iron.) Trk. Boba kaip gubė, pats kaip zuikẽlis Trk. Balselis kaip varpelis, o nata kaip zuĩkio Yl. Aplinkui kaip zuĩkis lekio[ja], teisybės nesako Grd. Moka meluoti kaip zùikis bėgti LTR(Klvr). Sugauk zuĩkį ant lauko Prk. Vakar zuĩkis prabėgo, šiandieną nebnušausi Kl. Zuikio ranka nepagausi PPr243. Negaląsk peilio, kol zuikis ant lauko LTsV320. Bene sugaus vėžys zuikį VP9. Kad zuikiui (zuikiams M) ne kojos, būt visus išmušę Sch103 (Rg). Kad šuo nebūt šikęs, būt zuĩkį pagavęs Smln. Šuva ant kupsto būt nelipęs, tai būt zuikį pavijęs LTR(Kš). Kad ant didumo pareitų, tai karvė zuikį sugautų LKXIX222. Greičiau zuĩkį sugausi nekaip musę End. Geriau žvirblis ranko[je], nekaip zuĩkis girio[je] Pln. Syla meškos, o razumas zuĩkio Akm. Geriau zuikiu negu vilku LTsV125. Kur vėjas aria ir akėja, tę zuĩkiai bybukes gelanda Pns. Visų rugiai kap mūras, o mūs – zuikio ausys kyšo Rdm. Prikrovė šantų puntų čemerykščių, zuĩkio šūdo propernykščio (prastai pavaišino) End. Šavo į zuĩkį, nušavo varną Pln. Su lazda zuĩkio nenušausi Pln. Zuikis ir lapo bijo LTR (Jz). Zuĩkis ir šešėlio bijo Jnš. Zuikis ir savęs bijo PPr442. Aš viena bijau eiti [tamsoje] – gal zuĩkiai užbadyti (juok.) End. Neik į lauką tamso[je] – zuikiai subadys (juok.) Snt. Zuikys i savo bezalo baidos LTR(Vdk). Du zuikius vysi – nieko nepagausi LTsV336 (Ldvn). Nevykis dviejų zuikių iš karto Šlu. Du zuikiu vienkart gainiodamos, nė vieno nenukausi VP13. Kad tave zuĩkiai subadytų! End, Pln. Par laukus teko eit, tai kap zuikùčio numyžčiota tos vagos (prastos, nelygios) Graž. Numai ne zuĩkis – nepabėgs, galì dar pabūti pri mūsų Brs. Darbas ne zuikỹs – nepabėgs Jrb. Obulą atkąs, jei ras dideliai rūgštą, teip susipurtys i sakys: ui, zuĩkį gali gaudyti End. Du zuikučiai susipešė, balti kraujai bėgo (girnos ir miltai) Sch58. Du zuikučiai pjaunasi, balti kraujai bėga LTR (Mrj). Juodas zuikis už ausų pakartas (katilas) LTR(Graž). Kad zuikis metų, kur jis bėga? – Į antrą metą LTR(Jrg). Ant ko zuikis gula? – Ant plaukų Jn. ║ šio gyvūno mėsa: Zuikio neturite valgyti CI853. Nulupau tą zuĩkį, įdėjau į bulbynę, i to zuĩkio, i tos bulbynės valgyt negalėjau – atsiduoda vėju, savo kvapą tura Krž. ║ koks mažas gyvulys: Arklius duos kokius zuikiùs, nu tu džiaukis! Trk. 2. scom. NdŽ prk. kas neteisėtai ką nors daro, kuo naudojasi: Zuikiù važiuoti DŽ. Kelionė zuikiu – ne mano būdui J.Mik. Zuikiais mes vadiname bebiliečius važiuolius Db. Vaikiūkštis zuikiu įsmukdavau į teatrą tavęs pažiūrėti J.Gruš. 3. scom. Rtr, NdŽ kas bailus, baugštus: Zuĩkis tokia buvo, kas ten, tik auses skliaudė Krš. Zuikiais žmones paverčia posteliai ir postai! J.Ap. ^ Visi ją (palaido elgesio merginą) pažįsta, tik zuikỹs ir ežys ne: vienas baugus, o kitas dygus Jrb. 4. scom. ppr. dem. NdŽ kas mielas, malonus: Labanakt, zuiki. Mums reikia išsimiegoti rš. Tokie orai, zuikẽli End. 5. žr. zuikelis 4: Avižų dvidešimt zuĩkių stovi dirvo[je] Skd. Po audros zuĩkiai buvo išvartyti Skd. 6. DŽ1 kul. maltos mėsos pailgas kepsnys. ◊ [víenu šūviù] dù zuikiùs nušáuti atlikti du darbus iš karto: Nori víenu šūviù dù zuikiùs nušáuti Šk. Tik vieno aš bijau, kad, norėdami nušauti iš karto du zuikius, nepataikysime nė į vieną A.Vien. galvojè zuĩkiai su kralikaĩs pjáunasi apie kuoktelėjusį, kvaištelėjusį: Jam galvõj zuĩkiai su kralikaĩs pjáunasi Al. kaĩp zuĩkio dvasià apie labai švelnų: Vėjas kaip zuikio dvasia Šts. kaĩp zuĩkis 1. apie budrų: A miegojai? – Koks ten miegas, kaĩp zuĩkis atdaroms akimis Lkv. Jis niekada nė pasilsėti negali: miega kaip zuikis atmerktom akim Vrb. 2. apie bailų: Sėdėdavo kaip zuikiai suglaudę ausis V.Myk-Put. ne zuĩkio iš kélmo išspìrtas gudrus, apsukrus: Mūsų bobos ne zuikio iš kelmo išspirtos I.Simon. su zuikiù greitai: Atbėgo su zùikiu Brš. tik zuĩkiui pérbėgti per laũką labai trumpas: Gegužės nakties – tik zuikiui perbėgti per lauką rš. zuĩkio aguõnos laukinės aguonos: Prieg rugių auga zùikio aguõnos Kpč. zuĩkio ãšaros Rs ko nors labai mažai: Zuĩkio ãšaros – kokios tų daktarų algelės Krš. Supunta galvos mokanties, o ką gauna – zuĩkio ãšaras Krš. Lėšų tam sodui – zuikio ašaros, talkininkų irgi nėra sp. zuĩkio ausìs Dr pakalnutė. zuĩkio aviza">avižà; T.Ivan, LBŽ bot. kiškio ašarėlės (Briza media). zuĩkio barzdà Klp toks keiksmas: Eik tu, zuikio barzda, iš kur turės neuždirbęs [pinigų] Ggr. zuĩkio bãtai Grg bot. pievinis katilėlis (Campanula petula). zuĩkių bažnýčią matýti (paródyti) sakoma keliant vaiką už galvos suspaudus per ausis: Ar mateĩ zuĩkių bažnýčią? Šk, Vrb. Aš tau paródysiu zuĩkių bažnýčią Mrj. zuĩkis pérbėgo kẽlią nepasisekė: Tau šiandien zùikis kẽlią pérbėgo Dkš. zuĩkio bezdalaĩ vlg. visiškai nieko: Tę tik liko zuĩkio bezdalaĩ pernykščią žiemą par pūgą Jrb. zuĩkio bùlvės (bùlbės Lkv) 1. žr. zuikbulvės: Vaikai valgo zuikio bulvių šaknis Varn. 2. perkūnropė: Šiaudinis stogas apaugo zuikio bulvėms Varn. zuĩkio dainà kas neįmanoma, neįveikiama: E, vaikeli, čia jau zuĩkio dainà Akm. zuĩkio dóbilas (dobilė̃lis; KlvK82, LBŽ) bot. paprastasis kiškiakopūstis (Oxalis acetosella): Zuĩkio dobelaĩ Rsn. zuĩkio dúona 1. BzF201, KŽ bot. kiškio ašarėlės (Briza media): Tik tie vaikai įpratę tą zuĩkio dúoną ėsti Kl. 2. lauktuvės: Pagavęs parvežiau zuikio duonelės Brs. zuĩkio dvasià greitai: Alus be cukraus nugaruoja veikiai, zuikio dvasia nugaruoja Šts. zuĩkio gálvos tokia obuolių rūšis: Tie obulai zuĩkio galvõms buvo vadinami Plt. zuĩkį gáudyti žaisti tokį žaidimą: Par talkas zuĩkį liuob gáudys, kokią virvę tempsma Pln. zuĩkį gáuti (sugáuti) BzF201 baigti darbą: Pjovėjai zuikį sugavo lig su saule Krtn. zuĩkį pagáuti (sugáuti NmŽ, Skr) NdŽ, Šk, Jnš juok. pargriūti, parvirsti: Pareidamas zuĩkį pagavaũ, išsipurvinau visas Pc. O, šitai zuĩkį i pagãvo End. Vaikas rėkia: zuĩkį sugãvo Ll. Kad Martynas kartais pargriūva, motina juokiasi ir klausia, ar jis zuikį sugavęs I.Simon. zuĩkio girà kilnojimas suspaudus galvą prie ausų: Jis nepaleidžia vaikų nepakilnojęs jų zuikio giros P.Cvir. zuĩkio grìkiai (grìkai; P); LBŽ bot. ganykliniai kiškiagrikiai (Luzula campestris): Zuĩkio grìkai [auga] pievose, pagrioviūse Yl. zuikio kanapė Škn bot. kiškio ašarėlės (Briza media): Tų zuikio kanapių šįmet daug i girio[je], i laukūse Vvr. Liūbam vadinti zuikio kanapiai Yl. zuikių̃ karãlius Lp juok. eigulys: Dirbu Plokščių girininkijoj zuikių̃ karãlium Šk. zuĩkio keliù slapta, nelegaliai: Jeigu išbėgo kas zuĩkio keliù, o teip mažai teišleido Trk. zuĩkiai kẽpa pyragùs Lk rūkas kyla: Vaikai, veizėkiat, zuĩkiai jau pyragùs kẽpa End. Zuikiai pyragus kepa, turbūt būs gražus oras Šauk. zuĩkio kopū̃stas Grnk, Jsv, Rs, Akm; D.Pošk bot. kiškiakopūstis (Oxalis acetosella): Ka maži buvom, liuob eisma, rinksma, valgysma tus zuĩkio kopūstùs, i skaniai buvo Tv. zuĩkio kruõpai bot. plokščiastiebis vikšris (Juncus compressus): Zuĩkio kruõpai liūbam vadinti, grūdeliai tokie yra kaip mažyčiai mažyčiai sūreliai Yl. zuĩkiai kūrẽna pir̃tį Rdn rūkas kyla: O, jau zuikiaĩ pir̃tį kūrẽna Lk. zuĩkis užkū́rė pir̃tį Mžk pakilo rūkas. zuĩkiui lìgi ausų̃ labai mažas, žemas: Ne, kas ten par dirvos – gyvates gal mušti, zuĩkiui lig ausų̃ Šts. zuĩkio linaĩ; LBŽ bot. paprastasis gegužlinis (Polytrichum commune). zuĩkio linẽliai LBŽ bot. perkūnsarginių šeimos samana (Funaria hygrometrica). zuĩkio lū́pa toks lūpos defektas: Ji buvo labai negraži, turėjo zuikio lūpą I.Simon. zuĩkio pyrãgas NdŽ, KŽ, DŽ1, Brs lauktuvės, skanėstai vaikams: Zuikio pyragas – čia vis lygu ką beigelis, ragaišis MitI385(J.Šliūp). Vaikai, parnešiau zuĩkio pyrãgo iš močiutės Pns. Duona būdavo sušalusi į kaulą: grauždavom, ka seilės tįsdavo: jug zuĩkio pyrãgas Bt. Aš spoksodavau į kelią, bene grįžta tėvas su zuikio pyragu – kampeliu sušalusios duonos V.Bub. zuĩkio puodelùkai mėlyni pievų varpeliai: Zuĩkio puodelùkai buvo kaip tokios mėlynos čėrkikės, mažims vaikams tiko dideliai End. zuĩkio rugiaĩ bot. 1. P, LBŽ, Vkš paprastasis gegužlinis (Polytrichum commune): Zuĩkio rugiaĩ augo – tokia i žemė tenai Rdn. 2. MitII143, LBŽ kiškio ašarėlės (Briza media): Zuĩkio rugiaĩ – po kiminus tokie uosčiukai, an galuko ašarikė End. zuĩkio rū́gštynė (rūgštynė̃lė; P, LBŽ) Grg; MitII134, LBŽ bot. paprastasis kiškiakopūstis (Oxalis acetosella): Zuĩkio rū́gštynės mažiau rūgštos kaip tos tikrosios End. Zuĩkio rū́gštynių prisiėdė biesaitis, naktį raitos End. zuĩkio rūtà Žr; LBŽ bot. žvirbliarūtė (Fumaria officinalis): Vaikai, zuĩkio rū̃tos neišraukiat – zuikis barsias Akm. zuikiaĩ spárdė ant kẽlio apie negudrų, nesumanų: Ar mane zuikiaĩ ant kẽlio spárdė?! Jd. zuĩkio spirà toks keiksmas: Eik tu, zuĩkio spìra! Trg. zuikiùs pašáudyti paklūpėti ant vieno kelio: Kokia ten malda vaikių: pašáudys zuikiùs, i tiek Krš. zuĩkio šikimė̃lis vlg. labai mažai: Kiek čia aš suėdžiau – zuĩkio šikimẽlį Trk. zuĩkį turė́ti KŽ sakoma baigiant darbą: Jau galas y[ra], turė́kiat zuĩkį End. zuĩkį nutvérti BzF201 baigti darbą. zuĩkio uoslè išgyvénti išsislapstyti: Zuĩkio uoslè ilgus metus išgyvẽno KlK6,67 (Krš). zuĩkio veĩslės apie budrų: Zuĩkio veĩslės: surabėjo kas, i gyvas Rdn. zuĩkiai vérda šnãpšę rūkas kyla: Jau zuĩkiai šnãpšę vérda End. zuĩkio viẽtoje 1. Brs nesunku, lengva padaryti: Šieną kartimis iš pelkių nešti – tas yr zuĩkio viẽtoj, vieni niekai Lk. Tas mun yr zuĩkio viẽto[je] išgerti Krtn. 2. apie labai nepastovų gyvenimą: Tas gyvenimas zuĩkio viẽto[je] daba Ub. zuĩkio vìkiai; LBŽ bot. mėlynžiedis vikis (Vicia crassa). zuĩkio vìlna apie prastą šieną: Prastas mūso šienas – zuikio vilna Ggr. zuĩkio žìrnis (žirnẽlis Gdž; LBŽ) bot. pievinis pelėžirnis (Lathyrus pratensis): Zuĩkio žìrniai geltoni, garbanoti, ir ankštikės yr tokios mažos End.