žuvis reikšmė

Kas yra žuvis? žuvìs sf. (4) KBII101, K, LsB238, Rtr, Š, DŽ, KŽ, gen. sing. -iẽs, žuvès GrvT17, nom. pl. žùvys DŽ3, žùves LKGI226(Ktk, Sv, Lkm), gen. pl. žuvų̃ DP123, žuvių̃ Grk 1. Q278, H175, R, Sut, D.Pošk, S.Dauk, N, LL206, L zool. stuburinis vandens gyvūnas, kvėpuojantis žiaunomis ir judantis pelekais (Piscis): Didė žuvis SD1193. Sparnai žuvų SD1167. Žuvų viduriai SD122. Žiomenys žuviẽs J. Nutirpintoja žuvelė SD46. Lydeka tai neprietelius visų žuvių, kurias apgalia Nz. Žuvies kirtimas SD365. Tvora upėj dėl žuvų gaudymo SD75. Žuvis ištroško B. Dideliai žuvys patiko, prūdai be žuvies paliko S.Dauk. Taipgi namai žuvių̃, kur varlės vasarą šventė, dėl barnių žiemos nei su šarvais užsidengia K.Donel. Varlės su žuvimìs, vėžiai su savo vėžyčiais ir kas dar daugiaus po ledu gyvendami snaudžia K.Donel. Žuvis išdarau B. Žuvis išskrodžiu B, MŽ. Žuvys pašvinkusios, prišvinkusios MŽ186. Žuvų įveisimas ŽŪŽ75. Žuvų praleidžiamieji įtvarai KlK46,43. Vėjo žuvis (Belone vulgaris) E. Auksìnė žuvis (Cyprinus auratus) NdŽ. Žuvìs skraiduolė (Exocetus evolans) NdŽ. Minkštasparnės žuvys (Anacanthini) E. Dvikvãpės žuvys (Dipnoi) NdŽ. Kaulingosios žuvys (Teleostei) GTŽ. Silkinės žuvys (Clupeidae) E. Šarvuotosios žuvys (Ostracodermi) S.Mast. Jūrų žuvis ŠT223. Ežerinė žuvìs KII224. Žuvìm reikia upės, ežero ar marių JT310. Žuvis, jin visada prieš vandenį eina Grnk. Jug žuvìs negyva plauka pasroviuo, o gyva priš srovę; taip i žmogus Kltn. Velėnijose buvo dideliai daug sidabrinių žuvẽlių Šts. Iš sidabrinio karoso yra kilusi ir auksinė žuvytė, mėgiama auginti akvariumuose T.Ivan. Po ledu žuvys laksto LKGII652(Vlž). Žuváitės plūkauna po vandenį Dv. Kap šalta, tai žùves dugnan guli Pv. Anies eina žuvų̃ gaut, žuveliaut Kzt. Žuvis duoną ėda, slieką ryja E(Pl). Ne visas žuvìs sliekais gaudo JT312. Mažesnė žuvìs pro [tinklo] akis išlindo JT452. Visos žùves su ikrais buvo, o dabar jy pritrenkta, vaisiaus neturi Dg. Žuvìs yra ikrė ir pienė J. Pienė žuvų SD152. Ikringa žuvis, vaikvedė R141, MŽ185. Trąšuoja laukus, visokius galus – visos žùves išduso Dg. Nėr ežerų – nėr ir žuvų̃ Lbv. Žuvų̃ nėr, tos pačios kaip mažasai pirštas Všk. Čia kūdutės žùves Aps. Kokios gi tę karpos (karpiai), kap kultuvės, striukickos, o plačios tokios, nepadabnos an žuvų̃ Lz. Žuvìp sparnai Lz. Kada drumstas vanduo, žuvìs nemato Jrb. Gaudė perdien ir mazkickos žuvẽlės nepagavo LzŽ. Namie [vyras], jei nepabėgo an žuvų̃ Sn. Po šiai dienai jisai žuvysè Jz. Kap ima rastis žuvùtės, kap miglynas dreba vanduoj Vrn. Yra žuvès Žižmoj Bn. Mūsų ežere paimk žuvìs kad nori – šitokioj gilumoj dumbluos sėdi Aln. Kalavijai (tokie augalai) buvo prieglauda tomi žuvimì, turėj[o] kur prisiglaust Kpč. Prie vandenio gyvenant žuvų̃ akes pilnos Pv. Mūsų kaimas iš žuvų̃ gyvena Upn. Par mus tik žùves ir malkos Mlk. Dabar pačios žùves Dglš. Žùves nesglaudžia an žvejų (nekimba) Kpč. Tąsė i tąsė žuvìs, atkabina tik i vė [kimba] Klt. Rimtesniai žmonės po vienai žùviai netąsydavo (gaudė tinklais, ne meškerėm) Dgl. Kap prilekia ėst, tai kap kokia marška tų žuvų̃ Pv. Tose mariose tų žuvèlių kap miglos Pv. Jau žuvų̃ vieną valkšną su sietkom ištraukėm Vžns. Žiberklais pribadė didžiausių žuvų̃ Klt. Čia pavasarį sugaudavo žuvių̃ kai paršiukų Bt. Žuvilìkės mažilikės beliko, didžiąsias išgaudė Lkv. Žuvìs didelė buvo, kaip pliauskė Aln. Nei žuvies, nei uodegos – štai tau ir žvejyba (juok.) LTR(Km). Žuvų̃ kad pritęsė neršėjime, apdalijo bobelėm visom Pnm. Kiek priėjo žuvų̃, visos pievos smirdėjo Brž. Žùves plaustos – baisiausia smirda viedras Klt. Nuo žuvų̃ vanduo – rūtos labai mėgsta Ad. Bangos pakyla, kad primušta žuvių̃ Bsg. Žuvìs gaudo su lendriniais meškerkočiais Sd. Esu blizgiojęs žuvilelès pavardupiais Trk. Ans da tura bėgti, kame žuvìkę pamatęs pagauti End. Tos žuvelýtės ežere tokios kap dulkės, nognas mažumas (apie mailių) End. I man žuveliū́tę atanešė Dglš. Ė an kriūkelio tokia kniuša žuveliū́tė Rš. O žvejoti ta reik sėdėti ten ant valtės i laukti, kumet ta žuvìkė čia antkibs End. Ka mun reiktų paupalė[je] dėl kokios žuviẽs uodegos tupėti… End. Gant šmotą parnešė žuváičių Prk. Yra žuvių̃, žmones ryjančių Grž. Prie ežero gyvenam, žuvų̃ nevalgom – pačios nelipa į kraštą Graž. Žùvys krantu neina pačios (plauko giliai) Srj. Ka tos žùvys nė[ra] padėtos (sunku sugauti) End. Senagaly nesgaudo žùvys Aln. Nesgaudo žùvys nuo švento Petro Aln. Po lietu, sako, žùvys kurčios – baidai nebaidai Grv. Žuvìkės nardo, šokinėja pryš lytų Lkv. Jeigu žuvìs ežere šokinėja, greit lis Dgč. Saulei leidžiantis žùves ežere pliumpsi Švnč. Saulei leidantis žuvìs daugiau kimba LKT103(Klm). Aš žuvùkės savo gyvenime tai nenumūčinęs Stk. Seniau žmogus iš arklio uodegos išsipešė ašutą i pagavo žùvį, o daba i su tinklais nepagauna PnmŽ. Žuvelė pati, vizgindama uodegą, lindo į tinklą P.Cvir. Dar̃ sako: bacėnas atanešė, ė anksčiau – žùvys jam dav[ė] bernioką a mergiotę LKKXIII139(Grv). Biednas kupčiavo su žuvim̃s KlbXL22(Kin). Didelė žuvis labai brangu J.Jabl(Ds). Pešės kuršiai dėl žuvų, gaspadoriai dėl pačių I.Simon. Į prūdalį dėl savęs įleido žuvių̃ LKT47(Trkn). Nedidukė tokia žuváitė su raudonom akutėm LKT397(Arm). Ateidavo upėn tokios žuvýtės ilgos, laibutės, gražios LKT342(Lkm). Užnėrei kilpą, ir žuvis kaip branktas lekia į krantą M.Katil. Tiktai vieną atsitikimą mes žinome, kur langų šoninių lentų galai užbaigti žuvų pavidalo ornamentu rš. Žuvų baltymuose yra daug amino rūgšties sp. Mano rankdarbiai siuvinėti adata, padaryta iš žuvies kaulo sp. Čia da smetoniniai guzikėliai, žuvų̃ kaulo, dabar iš varškės dirba (labai nestiprūs) Rk. Tada ateina ragana ir jos rūbais apsruošė, ė ją pavertė žuvia DvP141. Ažna išlindo iš ežero pusė žuvies, o pusė mergelės, an krūmo sėdos ir verkia LTR(Rod). Gaudė žuvìs ir pagavo vieną žuviùkę LB178. Ale sykį jį (tinginį) nusiuntė žuvų gaudyt – pagav[o] tik vieną žyvytę, ale auksinę BsPIV289(Brt). Ta auksinė žuvelė prakalbėjo žmogaus balsu LTR(Skd). Kad jie važiuotų su tuo ketvertu arklių namo, o mumiem paliktų šitą kumelikę vežtie žuvìmi in miestą LB172. Išvilko tiek žuvių̃, mažų ir didelių MitI360. Ir žuves jo pamokslo klausė Gmž. Iškask tu man vieną dieną prūdą, išmūryk, kad būt pilnas vandens ir žuvų BsMtI51. Jie gyveno prie vandens, tai tas tėvas vis jį, būdavo, siunčia žuvelių žvejotie BsPIV289. Aš nueisiu balon, žuvysen, aždegsiu supuvusias kalades TDrIV179(Kb). Kad taip nekenti munęs, matuše, buvo mažą neauginti: buvo nunešti, buvo įmesti į gilų ežerelį. Ten būč buvusi paskendulelė, žuvelių draugalelė StnD9. Troško žuvelė be vandenelės, kaip aš be matušelės LTR. Žuvùžių šukelėms galvužę šukavo JD403. O ir sugavau vieną žuvužė̃lę JV1031. Aukso žuvytę šilko tinklu gaudo, gražią mergytę meilės žodžiais šaudo KrvP(Ds). Oi tu žuvele, marga lašišele, ar nematei seselę? (d.) Jn. Atplaukė žuvelė raudonais sparneliais, atjojo Juzelė geltonais uosteliais LTR(Brs). Ar daug sugavai, berneli mano, ar daug laimėjai, jaunasis mano, šių margųjų žuvužėlių, marelių narūnėlių LTR(Kdl). Per žalias girias gegule paslėkėtau, per dunojėlius žuvelè panerėtau DrskD93. Kiba paimtau gegutės naravėlį, kiba paimtau žuvẽlės razumėlį DrskD93. Žuvaitė po vandenį, aš jauna po darželį, žuvaitė su sparneliais, aš jauna su kvietkeliais LTR(Sv). Lavonus kitus ing vandenį metė žuvims valgyti Mž427. Tu sukuli galvas didžių žuvų ir duosi jas penukšlui žmonėmus pūsčiosu BBPs74,14. Yra čia vienas bernas, kursai turi penketą duonos miežienės ir dvi žuvì, bet kas tai yra ant teip daugio? DP123. Juos (žūklius) ant naujo žūklavimo aprinko, kur jau ne pakulų tinklais turėjo žvejot žuvis, pilvui ant peno, bet tinklu žodžio Dievo turėjo gaudyt žmones, nuskendusias tuose geiduliuose kūno DP379. Ponas nenorėjo, idant pačios žuvys ing laivę aba ing rankas ateitų, noris tai galėjo padaryti SE161. [Jėzus] turėjo teipajag ir nedaug žuvelių, kurias pašlavinęs liepė ir anas padėti žmonėms BtMr8,7. Gyveno mariose ir vadinose didžia žuvim Cetus, aba smaku marių SPII69. [Smakas] ant krašto žviržduose atliekti ir tenai iždvesia, ir teip kaip būtų pajuoku yra mažomus žuvelėmus SPII70. Vėl prilyginta yra karalystė dangaus tinklui, įmestamujam mariosna, kuriuo visokias veisles žuvų gauna VlnE187. ^ Sunku žuviai be upelio, taip man jaunai be bernelio LTR(Švn). Prarado žadą – kaip žuvìs Rk. Tyli kaip žuvis LTR(NmŽ). Mano balsas kaip žuviẽs Adm. Gieda kaip žuvis pavasarį LTR(Vdšk). Sveikas kaip žuvis M, Gdž. Jų (bulvių) lupyna kai žuvès – tokia šiurkšti Ck. Rankos kai žuvìs skutus [i](slidžios)

žuvis sinonimai

žuvis junginiai

ant grotelių kepta mėsa/žuvis, gėlųjų vandenų žuvis, jūrų žuvis, šamažuvių būrio žuvis
gėlųjų vandenų žuvis, jūrų žuvis
Aukso Žuvis, Builis (žuvis), Lynas (žuvis), Ožka (žuvis), Pietų Žuvis, Skraidanti Žuvis, Čiukčių žuvis

Ką reiškia žodis žuvisauga? Visi terminai iš raidės Ž.

Draugai