žvėris reikšmė

Kas yra žvėris? žvėrìs, -iẽs sm. (3) KBII102, LsB235, Jn, J.Jabl, K.Būg, Š, Rtr, RŽ, DŽ, FrnW, KŽ; SD461, Q622, N, Sut, M, LL329, LVIV773, ŠT320, ŽŪŽ77, (4) Ūd, KlbVI29(Trk), sf. (3) K, NdŽ, Mrc, Ndz, Rūd; R, N, LTI4(Bs), žvėrỹs sm. (3) LKKXI174(Zt), DūnŽ, Bsg, Skrb, Žl, -ų̃ gen. pl. Jn(An), Kp, Zt, Žl, Pb 1. laukinis žinduolis: Medžionė, gaudymas žvėrų SD136. Vilkas, lokys, lapė, žiurkė, pelė yra žvėriai J. Šerną ataveža, vis tiek pažinsi, paduoda vėju – žvėrìs laukinė ir laukinė (apie mėsą) Žl. Tą žvė́rią ažumušė Ad. Seniau ne teip buvo, nebuvo jau tiek tų žvėrų̃ miškuos Svn. Buvę zubriai, žvė́rys tokios GrvT123. Ė šitų žvėrų̃ seniau daug buvo Aps. Va kur prie miškų tai žvėrų̃ daugiau Mlk. Ten žvė́rys gyveno tiktai miškiniai, stirnos, visokiausi miško vabaleliai Klk. Čia žvėrių̃ buvo: briedžiai, ožkos, kiškiai Šlčn. Par kiškį jau žvė́rio didesnio nebūdavo Brž. Stirna – ana jau miškinė žvėrìs Kzt. Žvėriaĩ bližga naujuos šeriuos ZtŽ. Žmogaus protas pralenka visus žvė́ris i paukščius ir anų visus gudrumus Sd. Žaliojo[je] visokie žvėriai gyvena Sml. Tie piemenai matė, lyg šoktelėjo žvėrìs Dg. Šiemet mane labai skriaudė toks žvėrìs, gėles išdraskė, sugrumdė PnmŽ. O staugsina – išbėgę į laukus žvė́rys priš tą audrą Yl. Paukščiai visokie gieda, žvėriai rėka MitI374(Šl). Daug buvo visokių žvėrùkų apei miškus Vg. Te stovinėja tas žvėrýtis, ežiukas Pžrl. Voveris vikri žvėrùkė Drsk. Visas žvėrelès pažino senis Drsk. Pažįsta vaikai visokias žvėrýtes Drsk. Ale gražus žvėriùkas [bebras], o plaukia, neša medžius, verčia Slm. Ežiukas menkas žvėriukas, o gyvatės nebijo LTR(Srd). Briedis yra kai veršis didžiausias, gražus drūtai …, pilkas baltais lašais, kai širmas – graži žvėrìs LKT346(Klt). Žiūri – kelias juodu milu išklotas, o juo visokie žvėriaĩ lekia (ps.) Sb. Eik paliuik: aš tau privarysiu paukščių, žvėrų̃, tu tik šaudyk (ps.) Prng. O žvėrukės šnipinėja apie tuos akmenis ir kad unkščia, tai unkščia (ps.) LMD(Prn). Aš bijau tavo žvėriùkių, pazvelyk savo žvėriukès pabaust LB265. Kam mes vešime namo šitą žmogų su šitais žvėrimì? LB263. Mato [Vaiva] per langą – ir žuvys visokios plaukioja, ir žvėrelės nardo visokios V.Krėv. Tykūs paukšteliai, medės žvėreliai, linksminkiat muni S.Dauk. Verkiate, medės žvėrys ir žvėreliai, verkiate, visas sutvėrimas Pono ŽCh334. Sugulė žvėreliai an aukštų kalnelių DrskD218. Nuejau miškan – toks žvėrỹs, kailis mėlynas – šernas Žl. Kad vilkas toki baisi žvėrìs, i tai gi savo vaikų nepameta Tvr. Nemačiau nei vienos žvėrès Mlt. Ogi ką veiktumbim, kad kuočės, peršalę smarkiai, užkakalės šiltos nerastumbim pasislėpti, bet nei žvė́rys, ant laukų bėginėdami, vargtum? K.Donel. Kur jūsų žvė́rys, gyvuliai, žvėrẽliai? Kur žvėrų̃ olos, laužai ir urveliai? A.Baran. Vis paguldei po kojomis jo: avis ir jaučius visokius, ir kitus žvėris lauko Mž519. Todėlei gyvens joje (žemėje) baisūs žvėriai (viršuje is) ir paukščiai, ir jauni strusai BBJer50,39. Nori duot praryt žvėrimis dykomis, tatai est neprieteliumis ir prieštarnykamus tavo teip dūšios kaip ir kūno MP95. Jeib žemė nebūtų pūsta, ir medini žvėrys priš tave neįvistų (pasidaugsintų) BB2Moz23,29. [Ponas Jezusas] ant nuogos žemės gulėjo, terp žvėrų gyveno ŽCh55. Ją (pagonę) ant galo prilygino žuvi o nekalbančiai žvėri MP116. Tada mokydamys vienas kitą pasakomis lygino žvėrų darbus į savūsius S.Dauk. Išardysiu tvorą jos (vynyčios) o sugriudysiu mūrus jos, o duosiu ją išrausyt dykoms žvėrimis MP93. Visi medini žvėrys ir banda, liaupsinkiat Poną BBDan3,81. Buvai žmogus, rodos, ir gerbiamas, ir neblogas, o daro iš tavęs baisiausią žvėrį J.Avyž. ║ ŠT320 fantastinė pabaisa, baisus padaras: Gaila žvėris, gailinykė SD77. O viduj sostos ir aplink sostos keturios žvėrys, pilnos akių iš priešakio ir už (=iš) užpakalio Ch1Apr 4,6. ║ pabrėžiant pasakomos ypatybės ryškumą: Ot žvėrùkas graži paklodė Pv. ^ Pẽtys (pečiai) persikreipę, dirba kap žvėrìs Prn. Akys išsprogusios kaip žalčiuo, kaip žvėrìs tik veiza į tas duris Trk. Mano greitumas buvo kap žvėriẽs Mrc. I žmogus yr kaip žvėrìs koks – gyvus daiktus valgo, gyvūnelius End. Kaip žvėres būdami, be jokios šventybės, ir sūdžius sau renkas pilnus neteisybės Gmž. Zbruina karvė, visur lenda kai žvėrìs Btrm. Kokia bus valdžia, moteriai bus vargas, darbuisi kap kokia žvėrìs Drsk. Tie arkliai kaip žvėriai supančioti stovi [per atlaidus] Kvr. Pasiutus [karvė] kaip žvėrìs, neišlaikau, užmušti žmogų galia Rsn. Tos kiaulės kaip žvė́rys – išlaužia viską Snt. Tos karvės eina kaip žvė́rys, nebežiūria nieko Brž. Ana nulėkė tokis didžiulis kap žvėrìs [voras], tai jis ir tiesia tinklus Pv. Kitas [arklys] yr da protingesnis, o kitas ta kaip žvėrỹs Yl. Kiaules kaip žvė́ris nusišėrė iš párarus surinktųjų [bulvių] Krš. Stveria valgyt kap žvėrìs Dglš. Šitos vištos kudakuoja kaip žvė́rys Skp. Dabar žmonės kaip žvė́rys – mušasi, smaugiasi už duonos kąsnį Ėr. Rėkiau kaip žvėrìs [likusi be vyro] Alks. Puolė kaip žvėriaĩ, rodos, sudraskis Mžš. Ka groba teip kaip žvėrìs Trk. Jiej in pinigus kap žvė́rys Alv. Tai ar jis protingas, tai aršiau šunio, aršiau žvėriẽs žmogus, nei žvėrìs neit in tokį darbą Srj. Neuždaboja kai an žvėrès Švnč. Kai ant didžiausio žvė́rio – ant to žmogaus tokie įkabokliai Erž. Kodėl nepažaboji smurto ir menkystės, kai mes lyg žvėrys draskome vieni kitus J.Aist. Arklys eima kap žvėrìs LKKXXIX(Lz). Arkliukai kap žvėriùkai Alk. Katės bailios kap žvėriùkės Jz. Iki dvidešimt metų augina [jaunimą] kaip kokį žvėriùką be darbo Sk. Mes elgesio mokėjom – kaip miško žvėriùkai buvom iš pečiaus išlindę Šmn. Kap girios žvėrẽlės žmonės Drsk. Jos in darbą kap žvėrùkai Pv. Tie vaikai kap žvėrùkai dar̃ Dsm. Griebias in akis kap žvėrùkė Sn. Bjauri boba, kai žvėriõkas Žl. Žvėrys žvėriu buvęs ir bus NžR. Be žvėriẽs ne miškas Pžrl. Žmogus žmoguo nėr nėkumet žvėrìs Brs. Žmogaus visos žvė́rys bijo Grv. Nuo vieno žvėries dviejų kailių nelupsi – bus per ploni Pn. Poteriai ne žvėrys, į mišką neišbėgs LTR(Šd). Miško žvėris miškan žiūri LTR(Pn). Žvėrį išmokini, taip ir žmogus gali LTR(Grk). Kur miškas, ten žvėris, kur vanduo, ten žuvis LTR(Vdk). Du stulpai – volai, trečias – cimbolai; pijolka rašo, žvėrìs bėginėja (staklės, siūlai, audėja, šaudyklė) Užp. Kas čia da žvėris? Turi ausis, o negirdi (kibiras) LTR(Jrg). Mažas didelį žvėrį paveja (kulka) LTR(Grk). 2. MLTEIII948, LEXXIII127 žinduolis plėšrūnas: Gal žvė́rys suėdė kur miške, gal šiaip kur prapuolė Ant. Tos pačios lapės pasiutusios padvesia miškuose i jas patys žvėriaĩ sunaudoja Btg. Netęsia arklys, koc tu jį žvėrìmu leisk Vrnv. Par lapę nėr gudresnės žvėriẽs Šv. Praeitą rudenį mum labai nubiednino ar kiaunė, ar kas te do žvėrìs Sb. Niekas neužpuldavo [ganomų gyvulių] – nė žvėriaĩ, nė pražūdavo niekas Grz. Negera, kai yra žvėrų̃ šitų plėšikų (vilkų) Ob. Šeškas – didžiausis žvėrìs [mūsų miške] Smln. Jei nėra žvėriẽs urvan – užuodžia [šunys] ir neina Kpč. Vilkas – einamas žvėrìs, jį kojos peni Lzd. Kada buvo tokia žvėrìs, būlo, prarija viską Drsk. Kap pakėlė [duris], tai kad šoko toj žvėrùkė, šeškus tus Kpč. Draskanti žvėris jį sudraskė CII300. Sutrint teikis, mielas Pone, tą žvėrį smarkią PK72. Kūną tavo šventųjų padavė anys žvėriams BB1Mak7,17. Todėlei neturit valgyti mėsos, kuri ant lauko žvėrų suplėšyta yra, bet ją šunims pamesti BB2Moz22,31. Levas yra baisesnis až visas žvėrìs, daug turi stiprybės BM2(Kp). Vėl po tam jis į tygerio nagus įkliuvo, kursai baisi žvėris yra Ns1850,1. Pilkosios meškos yra pikčiausiosios žvėrys prš. Tygeris – tai tokia žvėris kone kaip liūtas, ale be kudlų, be karčių, tačiau daug nelabesnė už liūtą Kel1871,161. Tave visos žvėrys tę kokios puls, tai tu nebijok (ps.) Klvr. O ten apspendž iš visų šalių tą žvėrį draskančią lyg tinklu RD193. | Žaltys gi nieko nedaro – vis tiek žvėrìs, vaikelia, eik jau tu eik Mrc. | prk.: Tavo valioj sutramdyti civilizacijos žvėrį A.Mišk. ^ Žvė́rio galiam tamsta atsigint, o žmogaus – ne Jnšk. Laukinis žvėrỹs ne miltais liuobtas Alz. Nelįskiat pri žvėrių̃, žvėrìs žvė́riu paliekta Sd. Bijok žvėries pikto, o žmogaus tylaus KrvP(Ndz). Ar vilkas, ar meška – vis baisūs žvėrys: nuo vieno bėgsi, ant kito užbėgsi KrvP(Ds). Vieną marčią turi i tą pačią kaip žvėrį Brž. Kai žvėrỹs – nieko su jąja nėr kalbos Bsg. Tokis kap žvėrìs – nieko jo nepamokysi Pv. Tas bernas puolė kap žvėrìs LzŽ. Puolė an manę kap kokia žvėrìs akis išvertus, ot pasiutus boba! Rdm. Kai žvė́rys buvo žmonės Btrm. Kaip ir žvė́rys, matai, koks jaunimas Šmn. Ta kaip žvėrìs šitai pula viršuo Trk. Yra žmones kaip žvė́res Vvs. Kap žvė́res vienas in kitą Švnč. Galgi te dabosi in žmogų kai žvėrìs Kzt. Ana kap žvėriū́tė puolė (labai barėsi) až tai, kad pirtį smagiai prikūrinau LKKXIII127(Grv). Teip piktas [šuo] kaip žvėrỹs – net braška tas lenciūgas Sur. 3. galvijas, naminis gyvulys: Jei galvijas (žvėris) numiršta, kurio valgyti valna yra, kas to maitą dasilytėj, tas yra nečystas iki vakaro BB3Moz11,39. Bei šitai antra žvėris (viršuje galvijas) po tam buvo lygus meškai BBDan7,5. Jis sako: – Velniam tu tą žvė́rią laikai Bsg. Žmogus stvėrėsi pagalio ir taip pataikė šuniui galvon, kad žvėris bematai ir nusikapstė LTR(Jž). Bet ir žvėriùkė (šuo) apkursta Jz. Kame gauti kokį žvė́rį a katiną, a ką Šts. ║ Q523 bet koks gyvūnas: Adomas duost žvėriams vardus jų BB1Moz2,19. Ir Dievas bylojo: – Teišduodi vanduo liulančias (viršuje krutančias) ir gyvas žvėris ir paukščius ant žemės po tvirtybės dangaus lekiojančias BB1Moz1,20. Nes jei visokia žvėris iž prigimimo myli sau lygų, kadang nei vilkas vilko, nei meška meškos nepjauja ir varnas varnui akies neižkerta DP529. Nes žinomas daiktas, jog erelis aukščiaus skradžioja neg visi paukščiai ir ant visų gyvių žvėrių drąsiaus ing saulę žiūri DP43. O kad atvėrė ketvirtą pečėtį, girdėjau balsą ketvirto žvėrio kalbančio: – Ateik o veizdėk BtApr6,7. Kožnas žvė́ris yra paskirtas dėl ko, va tiktai špokai tai nelabai geri: kokia vyšnelė yr, tai išlesa Kpr. Gyvatė bjauri žvėrìs, ažu šerną, ažu vilką baisesnis Sld. Kriupis nepatogus žvėrìs yr Yl. Bet lig tik pasijudinau, gražusis žvėrytis (peliutė) tuojau pranyko J.Jabl. 4. scom. DŽ, Jrb, Kbr, Snt, Kp, Kvr, Sml, Pc, Pnd, Rdn prk. žiaurus, piktas, negailestingas žmogus: O tu, žvėrìs, ką dirbi su savo motina! Trk. Nebūk toks žvėrỹs! Ėr. Žvė́res jūs! LzŽ. Susimušo, parkirto lūpą su spatu vienas antram – žvė́rys, i gana End. Jug žvė́ris tu sau augini, irgi tokie pat būs Trk. Kalba kaip žmogaus, o žvėrìs buvo, i gana Rnv. Žvėrỹs toks prisisprogęs Krš. Ot žvėrìs tas žentas, tai žvėrìs Šmn. Kap tep, tai geras vyras, kap išgeria, tai pusė žvėriẽs Ad. Ne marti ji, o žvėrỹs Bb. Marti žvėrìs žvėrių̃ Dglš. Pijokai nudrasko [vyšnias], žvėriaĩ – nuo arielkos rūgšties nori Kvr. Ūgino kitap, ne žvėrẽlės buvom Drsk. Geri žvėriõkai ir tada buvo [vaikai] Jdp. Žvėrim̃ pavirtę žmonės visai Sur. Tai pikta, tokios žvėrùkės dar nebūta Mrc. Ui, žvėriaĩ: kur tu matęs, žmogus smertį vaduoja, o dabar taũ da pajuokia Mžš. Karas žmones žvėrimis paverčia Pt. ║ kas netikęs, peikiamas: Iškapstė gėles man tie žvė́rys (viščiukai) Ūd. Ir dabar jos (kumelės) niekas neima, stovi dyka, kur su tokiu žvė́riu dirbsi Kp.

žvėris sinonimai

žvėris junginiai

kaip žvėris, medžiojamas žvėris

Ką reiškia žodis žvėriukas? Visi terminai iš raidės Ž.

Draugai