Kas yra bedarbis? bedar̃bis, -ė smob. (2) K, Š, bedárbis (1) Jnšk 1. neturintis pastovaus darbo žmogus: Bedarbių agentūra rš. 2. žr. bedarbšis 1: Visokių bedar̃bių dabar valkiojas Grg.
bedarbis sinonimai
bedarbis junginiai