Kas yra beuodegis? beuodẽgis, -ė smob., adj. (2) Rm kas neturi uodegos: Zuikys beuodẽgis Gs. Kam klius, tam klius – beuodẽgiuo (strubuodegiuo) klius! (ps.) Grg. Katra [katė], ar ta beuodẽgė? Lnkv. | Makeliai nuogi, beuodegiai P.
beuodegis junginiai