Kas yra bitaulis? bìtaulis sm. (1) 1. Tl, Krt, Pp, Šts bičių avilys: Mūsų sodne visi bìtauliai supuvę Pln. ^ Jo koja suputusi it bìtaulis Kal. 2. prk. apie storą žmogų: Toks bìtaulis galia daug sverti Užv.