Kas yra blūkčioti? blū́kčioti, -ioja, -iojo intr. pliūpčioti, blyksėti (apie ugnį): Ugnis blūkt, blūkt, blūkt blū́kčiojo blū́kčiojo, kol užgeso Užv. Pamatę ugnelę blū́kčiojant, žmonys spėja piningus degant Up.