Kas yra brikė? brìkė sf. (2) žr. brika: 1. Ūd Parvežėm gerą brìkę dobilų Alv. Patepk brìkei ratus, važiuosime šieno vežt Al. 2. Gerą brìkę turėjom Pgg. Ta bent brikìkė, kur Brazas pirko Šll. 3. gardė, dranga: Ant šito vežimo uždėk brikès Smn.