brukavimas reikšmė

Kas yra brukavimas? 1 brukãvimas sm. (1), brūkãvimas (1) → 1 brukuoti 1: Brukãvimas karvelių – net ausyse ūžia Rdm. Tų balandžių brūkãvimas – ir trobo[je] yr girdėti! Grg. Ne mielo tėvelio tenai šaukimas, tik pilkų karvelių te brūkãvimas Slk.
2 ×brukãvimas sm. (1) K → 2 brukuoti.