Kas yra būbčioti? 1 bū́bčioti, -ioja, -iojo intr. smarkiai dunksėti, bilsčioti: Kas ten būbčioja jaujė[je]? Grg.2 bū́bčioti, -ioja, -iojo žr. būbauti 1: Ko ta karvė bū́bčio[ja], gal gerti nora? Vvr. Baubliai būbčioja tarsi ežero dugne sp.