Kas yra bubelis? 1 ×bùbelis sm. (1) Slnt, bū́belis (1) žr. bobilis: Eik į bùbelius darbininkų ieškoti Yl. Ką ten bū́belis dalies daug duos! Pln.
2 bùbelis sm. (1) žr. bubilas 3: ^ Ant bùbelio kalno geležiniais jaučiais aria (avį žirklėmis kerpa ant stalo) Ss.