būkelis reikšmė
Kas yra būkelis? būkẽlis sm. (2) kankorėžis; žr. 3 būkas: Nueik miškan ir atnešk būkẽlių vaikam Dglš. Mažai šiemet būkẽlių – nebus kuom sėt miško Prng. Kam prinešei pirkion būkẽlių? Švnč. Mažutis kai būkẽlis, ė jau bernauna Ml.
būkelis junginiai
- Henrikas Bukelis, Rimondas Bukelis