Kas yra buvynė? buvỹnė sf. (2) 1. žr. buveinė 1: Ten man senoji buvỹnė Up. 2. dažnai lankoma, dažnai būvama, gyvenama vieta: Dabar jo ten buvỹnė (apie vaikiną, dažnai lankantį merginą) Pš.