Kas yra dargumas? dargùmas sm. (2), dárgumas (1) → dargus: 1. Dargùmas to oro, nė šuva išvarytas nelėktų Št. 2. Bjaurybė ir dargùmas nuodėmės DP118. Dárgumu nuodžių pertrimęs, bjaurumu sielos susigėdęs DP400. 3. Par dargùmą negavai vyro Ukm.