Kas yra dobstė? dóbstė sf. (1) 1. žr. dobstis: Maža to nertinio tvermė – dóbstė, tujau prakiurs Šts. Kubilas tik dóbstė Akm. Ir apsigobei tokia dobstelè (sutrūkusia skarele) Ms. 2. scom. susenėlis, perkaršėlis: Dóbstė bėr, o benorįs vesti Šts. Tas žmogus tik dóbstė bėr Akm.