duonius reikšmė

Kas yra duonius? duõnius, -ė smob. (2) 1. BŽ351 duonkepys, duonos kepėjas. 2. kas mėgsta duoną: Jis amžinas duõnius – be duonos nė minutės negali pabūti Žvr. Mūs Jonukas tai tikras duõnius – apsigniaužęs ir apsigniaužęs duonos žiaunę saujoj Plv. Duõniai vabalai kepalą aplipę Brt. 3. Kp, Zr kas vestuvėse važiuoja į kitą šalį su duona: Duõniai, duõniai atvažiavo! Užp. Vestuvėse duõniai sutinkami ir priimami Užp.