Kas yra durnis? ×dur̃nis sm. (2) 1. Als, Brs žr. durnius 1: Dur̃nis – su juo negali prasidėti Sd. 2. P žr. durnažolė 1. ◊ dur̃nį volióti dėtis kvailu, kvailioti: Ką klausai, ans tik dur̃nį volió[ja], a nesupranti? Vkš.