Kas yra jėgėris? ×jė́gėris sm. (1); Cp, N, jegėris žr. jėgėrė: 1. Atėjo jaunas šucelis, iš girios jegėrėlis JV791. Jėgėrėliai šviesioms pūčkoms, tie mane nušovė KlvD152. 2. Mano švogeris slūžijo py raitųjų jėgėrių Klp.