kailinė reikšmė

Kas yra kailinė? káilinė sf. (1), kailìnė (2) RŽ 1. kailio kepurė: Užsidėk šiandiej káilinę – šalta Slm. Ausėtą kailinę ant galvos užsimaukšlinęs rš. 2. iš kailio pasiūta kojoms užsikloti (žiemą važiuojant) gūnia: Pasiimk káilinę ant kojų Slm. Užtiesk man kailinę Grž. 3. kailiniai, apmušti (aptraukti) milu ar čerkasu: Kailìnę ir palikai, nunešios! Lnkv. Ateina kailine apsidaręs LTR. 4. trumpi kailinukai: Man pasiūk ne kailinius, bet tiktai kailinę Plik. Jis užsivilko trumpą kailinikę ir išėjo į kiemą I.Simon.