Kas yra keblė? kẽblė sf. (2) J, LVI400, Kv 1. ppr. pl. medinės kojos su papėdžiais, ant kurių vaikai vaikščioja, kad atrodytų didesni; kojūkai, stypynės: Be reikalo terliojys su toms kẽblėms! Pln. 2. brikutė: Važiuok su keble! Krkn.