kuc reikšmė

Kas yra kuc? kùc interj. 1. bidz, kic (nesmarkiam bėgimui nusakyti): Gražu pažiūrėti į tą arkliuką, kai bėga kùc kùc nedideliais žingsneliais Pg. Kuc kuc kuc turgelin, turgelin baronkų pirktų, kringelių rinktų (kicenant, šokinant vaiką ant kelių) Kp. 2. čiuk, čiuku (kiaules šaukiant): Kuc kuc kuc, kuciutės, kuciutės, eikit į gurbą! Trgn. Jom ne „kuc kuc kuc“, aje (ale) botago reikia Dgl.