Kas yra kulbinis? 1 ×kul̃binis, -ė smob. (1) storas žmogus: Ak tu, kul̃bini: kojos storos kap kulbos! Rod.
2 ×kul̃binis, -ė adj. (1), kùlbinis (1) 1. Rod → kulbė 1. 2. → kulbė 6: Kul̃binės rogės (priešakinės rogutės medžiams vežti) Prn. 3. → kulbė 10: Kùlbiniai aviliai Mrk.