Kas yra luibinys? luibinỹs sm. (3b) Slnt, Krt sutižimas, liurbumas. ◊ luĩbiniu apsiléisti apsimesti kvailiu: Apsileidęs luibiniu tuo tumtu ir išeiti nuo vyrų, t. y. nenoria kišties prie vyrų J. Luĩbiniu apsileidau ir išejau pro sargybą Šts.