Kas yra mundrus? mundrùs, -ì adj. (4) 1. N žr. mundras: Jis visame dalyke labai mundrùs KII14. Jis turi muñdrią (gyvą) dvasią KII14. Muñdrios akys KII15. Kai pagirdžiau [žirgą], dar mundresnis KlvD92. muñdriai adv. KII15,139, mundriaĩ K. 2. NdŽ gudrus.