panaras reikšmė

Kas yra panaras? 1 pãnaras sm. (3b) žr. 1 panara: 1. Bsg, Krs Botagą nusipirkau, bet pãnarą, vaikeli, reikės tau nuvyt Srv. Toks jau tavo ir pãnaras: nespėjau išvažiuot, ir bemojuoju vienu botkočiu (botagas nutrūko) Srv. Prie botkočio tik pãnaras liko, botagas nežinau kur Ssk. ║ virvelė, prisiūta prie maišelio: Motin, įsiūk panarą į terbelę: ryt reiks piemeniui valgyt įdėt Srv. 2. BŽ440,461, Srv. 3. ąsa, kilpa prie vadžių: Ar jau baigi vadžias vyt? – Ne, tik pãnarą tenuvijau Srv.
2 ×panãras sm. (2) Krsn, Dkšt žr. 2 panara: Ona, uždek panãrą, eisim karvių melžti Šlvn. Eidamas į sklepą, pasimk panãrą Pun.