siurbčioti reikšmė
Kas yra siurbčioti? siùrbčioti, -ioja, -iojo Š, DŽ, NdŽ iter. dem. 1 siurbti 4: Rankoje laikė taurelę ir siurbčiojo vyną LzP. Mudu sėdėjome vėl prie vieno staliuko ir siurbčiojome karštą arbatą A.Vencl. Jei nenori gert, tai nei nesiùrbčiok, padėk! Slm. Ką tu te siùrbčioji?! Gerk iš karto! Sv. Gerk greičiau nesiùrbčiojęs Gs. | prk.: Praviros lūpos trumpais trūkiais siurbčioja orą rš.