smertė reikšmė

Kas yra smertė? ×smer̃tė sf. (2) žr. smertis: 1. ^ Lig smertei žmogus mokais Trgn. 2. ^ Antaniokas kai smer̃tė (sunykęs, sujuodavęs) nuo tabokos Klt. ◊ į smer̃tę labai smarkiai: Varusė par tą balį smer̃tėn privargo – griūdama, griūdama Mžš. smer̃tei sių̃sti gẽras Mlt apie nepaslankų žmogų.