sueitis reikšmė

Kas yra sueitis? sueitìs sf. (3b); Rtr, KŽ 1. suėjimas, susirinkimas: Jie terp save nė kokios sueities neturi (niekados nesueina) Grž. Visa sueitìs lietuvių buvo Vilniuj Vlk. Tame pačiame mieste buvo labai driūtas melninkas, panašus ing tą kunigą, ir sueitį su kunigu turėjo BsPII144. 2. coitus: Pasitaiko lytinės sueities sutrikimų sp.

sueitis sinonimai

sueitis junginiai

• Atsargioji sueitis, Ispaniškoji sueitis, Nutrauktoji sueitis, Pirmoji sueitis, Saksoniškoji sueitis