švelys reikšmė

Kas yra švelys? ךvelỹs (plg. vok. Schwelle) sm. (4) KII176, Brš, švẽlis (2) K, KII176, Pgg; N 1. sienojas, rąstas (ppr. apatinio pastato vainiko): Ciecorius … įdavęs stukį supuvusio švelio LC1888,45. Kogi pakrypo tas namas? – Nagi švelỹs papuvęs Lkš. | prk.: Tie pagaliai tai tik puodui šveliaĩ (kūrenti) Jrb. 2. Vdk pastato stulpas, šulas, prie kurio kalamos lentos arba į kurį įleidžiami sienojų galai: Mūsų daržinės šveliai yra trijų metrų Rs. 3. Brš žemai esantis storas sienojas, skiriantis klojimo laitą nuo šalinės galo: Balkiai aukščiau, o šveliaĩ – kur žemai Žal. 4. pabėgis: Gelžkelio švẽliai KII176.