Kas yra užuominas? užúominas sm. (1); Ser žr. užuomina 1: Kalbėti puse burnos, a[rba] užúominais BŽ268. Moteriškė supyko, tartum išgirdusi kokį užuominą vyriškio žodžiuose rš. Jis toliau darė juokingus užuominus žmonėms rš.