vėrinys reikšmė

Kas yra vėrinys? vėrinỹs sm. (3a) Rtr, KŽ 1. DŽ suvertų ant siūlo papuošalų virtinė: Karolių vėrinỹs BŽ25, NdŽ. Jis išsiėmė brangų vėrinį, užkabino jai ant kaklo ir tvirtai susegė J.Balč. ^ Dantys, kuriuos atskleisdavo santūri šypsena, žibėjo lyg balčiausi vėriniai J.Gruš. 2. DŽ, NdŽ kas suverta: Grybų vėrinỹs DŽ2. Žuvų vėrinỹs BŽ221. Ateina Mineikis ir Čemarka, meškerėmis, smulkių žuvų vėrinėliu ir dar keliais ryšuliukais nešini A.Gric. Atrakinęs seifą, išėmė raktų vėrinėlį, padavė V.Bub.

vėrinys sinonimai