zuikūtis reikšmė

Kas yra zuikūtis? zuikū́tis sm. (1) žr. zuikuitis: 1. Zuikū́čius radom vieną sykį pradalgė[je], parsinešėm End. Zuikū́tį nušauna ir ėda Pj. Zuikū́čius dirvo[je] radau Lkv. Zuikū́tis puolė pri veršiaus BM377(Plng). 2. Ką toks zuikū́tis žino? Jdr.