keliūtė reikšmė

Kas yra keliūtė? keliū́tė sf. (1) Vdš žr. keliūta: 1. Miške daug keliū́čių, nežinosiu, kuria važiuot Mlt. Šita keliū́te galima nueit in Vosiūnus Ad. Raste keliū́tę po kairei Gdr. Keliūtėm rogių kaspinėliai raitos T.Tilv. Matos keliūtytė po dešinei Antz. Keliū́tę mažutę tę raste Brsl. 2. Šią žiemą turėjom puikią keliū́tę Ck. O, dabar keliū́tė! OG164. Tokia keliūtė, tik malkas ir vežti rš. Pasnigo, tai bus dabar gera keliūtė̃lė Vžns.