Kas yra almė? almė̃ sf. ppr. pl. (4) J, Ss, álmė (1) Jrb skystis iš mirštančio ar lavono burnos, nosies: Pajudinus nabašninką, par burną ir nosį išsiveržė almės Skr. ║ skrepliai: Jie kosi ir spjaudo daug almės rš.