aukštė reikšmė

Kas yra aukštė? aũkštė sf. (2) 1. Prn kortų dama, galvinis: Vieną aũkštę turėjau, kap aš kirsiu Alk. Karalių turu, kad aukštùkę gaučiau, būt keturiasdešimt Gs. 2. žemės iškilimas, aukštuma: Maža upelytė perskrodė ties Labūnava aukštę, kuri skirdavo Borupę nuo Nevėžio Vr. 3. (neol.) įtaisymas plaukikams šokti į vandenį iš aukšto: Buvo įtaisytos jūros maudyklos su lentų aukštėmis, nuo kurių šoko į vandenį plaukikai Šlč.

aukštė junginiai

• esantis apatiniame aukšte