Kas yra belekis? 1 belẽkis, -ė smob. (2) kas prastai ištaria žodžius, neištaria garso „r“, belekuojantis žmogus: Tas vaikas toks belẽkis Tr. Eisiu mat aš už tokio belẽkio! Dl.
2 belẽkis, -ė adj. (2) neturintis lekių, be lekių: Belẽkės avižos Šts.
belekis sinonimai