Kas yra bindžiukas? bindžiùkas sm. (2) žr. bindžikas: Ėjo sukčius aplink ką, aplink ką, nešė rankoj bindžiùką, bindžiùką (žaidžiant dainuojama) Sn. ║ Įsitaisyk gerą bindžiùką, kad geriau pavarytum savo rambiąją kumelką Brt.