Kas yra blaivininkas? blaiviniñkas (-inỹkas Gs), -ė smob. (2) 1. Kp kas blaivus, negeria svaiginamųjų gėrimų: Nevartyk jo gerti, jis blaiviniñkas Jrb. 2. kas rūpinasi blaivybe: Anglijos blaivininkai iš pradžių ragino prisiturėti tiktai nuo degtinės rš.