blaivus reikšmė
Kas yra blaivus? blaivùs, -ì adj. (4) 1. balsvas, šviesus, pabaląs: Be akuliorių raštas išrodo blaivesnis, su akulioriais aiškesnis Trk. | Jau nykst kaip sapnas blaivus A1883,34. 2. mėlynas, žydras: Blaivus dangus (šviesiai mėlynas su baltais debesimis) Pln. 3. giedras, skaidrus: Debesio nė vieno – blaivùs dangus Imb. 4. negirtas: Būkime blaivūs (be pasigėrimo) Bt1PvT5,8. ^ Ką blaivùs galvoja, tą girtas pasako Pnd. Girtas dainuosi – blaivus vaitosi Kb. Blaivus nepritinka pri girtų VP9. Blaivus tarp girtų yra kaip žąsinas tarp kiaulių VP9. Pasigėręs turtingas, blaivus – vargšas ST103. 5. kuris aiškaus galvojimo: Svarstymai, pastabos ir paaiškinimai rodo, kad S. Stanevičius yra blaivus kritikas rš. Paskutiniai žodžiai grąžino Rauliui blaivų protą J.Avyž. blaĩviai adv.: Ji kartais labai blaiviai moka pažiūrėti į visą padėtį rš.
blaivus junginiai
- blaivus protas