vargšas reikšmė
Kas yra vargšas? var̃gšas, -ė smob. (2) KI93, J, Rtr, Š, DŽ, NdŽ, KŽ; I, D.Pošk, S.Dauk, LL8 1. Lnk, Kl, Žeml, Skp vargstantis, skurstantis žmogus, varguolis, neturtėlis: Var̃gšai buvom dideli, dideli var̃gšai Skd. Padegėliai mes buvom, amžini var̃gšai End. Ne vienas ponas atėmė iš vargšo žmogaus paskutinį, jo prakaitu aplaistytą žemės sklypelį J.Balč. Vargšų gyvenimo skurdumas neapsakomas rš. Buvo koks paprastas darbininkelis var̃gšas – ans ką galėjo turėti?! Rdn. Dejuos i prašys pašventorė[je] atsisėdęs, jau toks var̃gšas Tl. Jis nieko var̃gšam, ubagam nedavė Slm. Bagočius jau eina ant durų, o vargšas prašo paskui eidamas auksino LMD(Žg). Ponų kelias – lygus šilkas, vargšo – vienos dilgės S.Nėr. | prk.: Ar mūsų amžius pasidarė toks sudėtingas, ar mūsų kalba tokia neturtinga ir vargšė, kad nepajėgia išreikšti jauno žmogaus? J.Marcin. ^ Vaikai be tėvo pusiau našlaičiai, be motinos – vargšai LTR(Jnš). Amžina bėda tik vargšus ėda KrvP(Sd). Nuo vargšo skolininko geri ir pelai LTR. Var̃gšam dangus Upt. 2. kas nelaimingas, pasigailėtinas: Tai jis kaip davėsi galvą, var̃gšas i paliko ne toks ka visai durnas, bet ir ne protingas Šln. I tie kareiveliai var̃gšai pri tos šulinės vandenį sema Kl. Kiek čia tau, var̃gše, beatliekta tų piningų Sd. Ką tu čia, vargšas, prieš juos stengsies! J.Jabl. Var̃gšau! (voc.) Kv. Te žmogui, vargšui, ir nesisekė [p]Snt.