pusiau reikšmė

Kas yra pusiau? 1 pusiáu adv., pusiaũ K, KBI54, Vl, Nm 1. H182, R198 į dvi lygias dalis; per vidurį ar maždaug per vidurį: Pusiau daliju R188. Pusiáu dalyti Slnt. Medų pusiaũ pasdalina Rdš. Brolau, pasidalykiva pusiau pinigus! Lkš. Kraštą pusiau su Konradu dalysiąs S.Dauk. Šią eglę dalykimės pusiaũ Dkš. Mes imsiva tavo vaikus augint pusiau: imsiva po vaiką ir po mergaitę BsMtI120. Kad įmanyčiau, pusiaũ dalyčiau žalio rašto žiurstelį Sch6. Tas tėvas numirė; tie išmintingiejie pardavė stubelę, pasidalino pusiau pinigus ir visą tėvo turtą BsPIV264. Mano galva pusiau skyla (labai skauda) LTR(Mrj). Buvo pusiáu pamaldos: vieną nedėlią lietuviškos, kitą lenkiškos Knv. | Pusiáu sulūžęs K. Užrakinta buvusi, tai parkirto pusiáu ir išėmė Nmk. Reik parlenkti pusiáu i[r] siūti Ms. Kad duosiu, tai nutrūksi pusiaũ! Dkš. Par Velykas kiaušį pusiau pjautą valgo: toks paprotis Dr. Saulė jau pusiau įsmego į vandenį rš. Paleidau dabar savąjį raudoniuką [kiaušinį] ne nuo lovelio viršaus, net ne nuo pusiau, o tik pačiu pažemiu J.Balt. Razpjauna lašinius po pusiáu per spyną (nugarą) Lz. Aukso lendrelė pusiau lūžo LTR(Srj). Toj mergaitė perlaužė pusiau tą duoną ir padavė tiem žmonėm (ps.) Brt. Persiskyrė staliukas pusiaũ LB200. Nuo to smakas pusiau perplyšo CII64. Ta lazda pusiaũ perlūžo Sch230. Ir jis perrėžė vis pusiau BB1Moz15,10. Savo aukso žiedą, nuo piršto nusimovusi, pusiaũ perkando Sch207. Ir pametęs sidabrinius bažnyčioj, atstojo ir nuėjęs smuklinė[je] pasikorė, ir pusiáu perplyšo, ir visi grobai jo iškrito DP163. | Pusiáu naktelėj gaideliai gieda, pusiáu naktelėj žirgelį pašėriau Ppr. ║ bendrai, kartu, per pusę: Jie pusiáu tą namuką statė, tėvas i[r] sūnus Mrj. ^ Iešmas mano, kepsnys tavo, ir darbas pusiau – tu iškepsi, o aš suvalgysiu KrvP(Krš). Tavi tėvas, musėk, pusiau su velniu padirbo LTR(Vdk). ║ antra tiek mažiau: Jis tikt pusę tiek (pusiáu tiek) teturi KI580. Anė pusiáu aš tiek nepasakiau, kiek mokėjau Ūd. 2. tam tikra dalimi, beveik: Grėtė lenkiasi prie vaiko, kuris dabar užmigęs pusiau pravertomis akimis I.Simon. Plaukai buvo visai žili, barzda tik pusiáu NdŽ. Abiejų draugų džiugią nuotaiką kėlė ir ši pusiau saulėta kovo mėnesio pabaigos diena V.Myk-Put. Pusiau pajuodusios uogos rš. Jis kalba jau pusiáu miegodamas KI580. Vaikas da buvo pusiáu gyvas Prn. Pusiau gyvas SD166. Jį nuvilkę ir dar labai suroniję, patys nuejo, o jį pusiau numirusį paliko Ch1Luk10,30. Mergos ją nurengia; pusiau nusirengus atsisėda [kunigaikštytė] lovon V.Krėv. O jis, pusiáu žodį taręs, ir nuėjo Mrj. Pusiaũ supranta jau lietuviškai Gs. Iš pusiau pjautinio ir iš apalio medžio lenka ragių pavažas Šts. Pusiáu stačia žabrinė tora Skdv. Kiti žmonės pusiáu pasisėjo Ėr. Pusiáu atgerta stiklinė NdŽ. Mes pusiáu giminės Dkš. Pusiau apvali aikštė rš. Pusiau kairėn! (karinė komanda) rš. Smūtkas pusiau buvo su džiaugsmu MP157. Jos (pramonės įmonės) pakeitė smulkius fabrikėlius, pusiau amatininkiškas dirbtuves, kurios daugiausia gamino paprasčiausius vartojimo daiktus sp. Pusiau automatinis kontaktų sujungimas sp. Kūrinyje yra kelios pusiau savarankiškos siužetinės linijos rš. Pusiau proziškas aprašinėjimas rš. | Buržuazijos viešpatavimo metais Lietuva buvo Vakarų pusiau kolonija (sov.) sp. Antanas pusiau slapta, pusiau juokais palietė lūpomis jos smilkinį rš. Pusiau slapti balsavimai rš. ◊ pùsių (pusių̃) pusiáu per pusę: I[r] tą kūlį skelk tujau pùsių pusiáu Krt. Pusių̃ pusiáu parskelta kumelio galva Ggr. Triaukš pusių̃ pusiáu KlvrŽ. Ta katė tą žiurkę, ta žiurkė tą pelę, ta pelė tus rugius kerta pusių pusiáu (d.) Vvr. pusiáu su bėdà (su vélniu) neblogai, vidutiniškai: Tiek piningų turant, pusiáu dar su bėdà Užv. Atrodo paveizėti pusiáu su bėdà ta panelė Vkš. Kai apsišvarina, apsiskuta, tai dar pusiau su velniu [vyras atrodo] Lkč. Ta ką, sekės gerai? – Pusiáu su vélniu Vvr. pusiáu su protù ne visai protingas, pusprotis: Ka įeitum su kepure žmogus, sakytum: tas jau pusiáu su protù Lks. širdìs plýšta (sprógsta) pusiáu labai gaila, skaudu: Ir mūsų širdelės jau pusiau plyšt JD1537. Muno širdis pusiau sprogsta D.Pošk.
2 pusiáu praep. su gen., acc., pusiaũ Prl, pùsiau Dk žodžiai su šiuo prielinksniu rodo: 1. laiko tarpą, kurio viduryje vyksta veiksmas: O pusiau nakties stojos šauksmas I. Pusiáu nakties, dienos Zt. Pusiáu naktų Dievas sūnų davė Al. Per pusiau naktelės lietulis nulijo KrvD259. Bulbes daugiau sodina pusiau gegužio mėnesio Vlkj. Pavasario sutikimo apeigų palaikos dūravo ... iki pusiau XIX metašimčio LTII113. Po pusiau žiemos parėjo LTR(Erž). Neišrėžykie plonų drobelių, gal aš sugrįšiu pusiau metelių LTR(Ndz). Svečias ateina pusiau valgio LTR(Auk). Pusiáu mišias šliūbas buvo Lp. Dėjos tatai pačią dieną Viešpaties kėlimo ižg numirusių po pùsiau dienos, net ik vakarui DP190. | Kurgi tę pusiáu kelionės eisi rūkalų ieškot! Btr. ║ tikslią laiko vieneto pusę: Dabar pusiau penktos [valandos] rš. Buvo jau pusiáu dvylikos, kaip nukako jis J. Pusiáu penkių NdŽ. 2. vietą, kurios viduryje kas nors vyksta: Aš pasitikau motinėlę pusiau kelio J.Jabl. Tai nuvarė pusiau dvaro ir pastatė pas Makarą (d.) Prk. Ir sustiko merguželę pusiau didžio dvarelio LTR(Mrk). Palydėkit, broleliai, pusiau viešo kelelio! KrvD137. Lydi martelė pusiau kelelį LB91. O eldija jau buvo pusiau marių, būdama nebespečnystėj nuog vilnių, vėją nes turėjo prieš (save) Ch1Mt14,24. | Praskleidusi marškonę, nuniro iki pusiau lopšio gilumon, kalbino neramuolį J.Balt. 1930 metų vasario 23 dienos šviesų rytą Kauno gatvėse sumargavo juodai perrištos ar pusiau stiebo nuleistos vėliavos, pranešdamos Jono Jablonskio netekimą J.Balč. | Viskas Jeronimo trumpa: rudinė pusiau šonų, kelnės – pusiau nuogų blauzdų J.Balt. Gerai, kad tokia plika, o jeigu sniego pusiáu blauzų, i[r] negali dirbt Erž. Gilu to[je] balo[je] – lig pusiáu blauzdų Pc. Ant kelio yra labai gilu sniego – reikia bristi lig pusiáu staibio Sr. Lig pusiau žmogaus gali įsibristi – toki gili yr mūsų pelkė Dr. Banda išeina purvyną pusiáu šonų Vdžg. Upėje vandens – vėžiui pusiau šonų Jn(Kv). Pusiau pečių plaukai buvo visims senims žmonims Lnk. | Dar neišgėriau pusiau stiklelio, jau girdžiu – kalba, kad pijokėlė LTR(Mrk). 3. ypatybę, būdą, kuriuo iš dalies kas daroma: Tai gal užprašė ateit? – Gi nebe tai pusiáu žodžio buvo užsiminęs Pg. Pusiáu žodžio apie tai tepasakė Kur. Viena pusiáu lūpų žadėjo, kita Al. Mikučionis nelyginant pusiau kiaulės turi panaberijos Lp. | Karvė pusiáu pieno yr sutarta, sukalbėta Šts. Jei šitep, tai dar pusiáu bėdos Nmn. Dar vis pusiáu bėdą Lp.
3 pusiáu sub. ind. DŽ, Ps, Pc, Rmš, Všn, pusiaũ Arm juosmuo, pusiaujas: Žemiau pakalos eina strėnos, arba pusiau Srd. Man pusiau (pusiaują) sopa J.Jabl. Kai grįžo namo, buvo kaip nesava: sopėjo pusiau, tirpo kojos A.Vien. Sopa pusiau Lz. Pusiáu sopa, kai pjauni [rugius] Pb. Aš pusiáu negaliu Ad. Man kad skauda pusiáu, net pasijudint nelabai galiu Pbs. Kap papjovėjau rugius, tai net pusiáu sopa Grv. Rankom da[r] galiu dirbtie ateisėdus, iš pusiáu nebegaliu Skp. Nestiprus iš pusiáu Blnk. Nesvalgo niekas, pusiáu suka Rš. Ir man ažeina pusiáu [skaudėti] Rš. Aną dieną pusiáu nusmelkė, tai ir šiandien tebeskauda Paį. Atejau pas daktarą, su pusiáu man blogai Ad. Iš pusiáu nestipru Ėr. Vilkau tą šieną išsižiojus, pusiáu ir pagadinau tada Slm. Užšąla [senelė] visa lig pusiáu – baisu, kad nenumirt Mžš. Kraliko neimk už pusiáu, bo tuoj nudvės Pnd. Matydami mus bėgant, milžinai prisilaužė didelių akmenų iš uolos ir, įbridę lig pusiau į vandenį, ėmė atsivėdėję į mus blokšti J.Balč. Šuo pagriebė lėlę per pusiáu ir perkando ją NdŽ. Pusiáu nuleidžiau meičiokui Dglš. Jei karvė iš pusiau negali atsikelti, tai žebenkšties peršokta Kp. Možna smilga [arklį] perdurt per pusiáu (toks sunykęs, perkaręs) Dv. Ligi pusiau akmeniu stojęs LTR(Vad).

pusiau sinonimai

pusiau junginiai

  • (pa)dalyti pusiau, dalinti pusiau, dalyti pusiau, kai esi pusiau be sąmonės, kirsti/dalyti pusiau, pusiau be sąmonės, pusiau dvikalbis, pusiau kvalifikuotas darbininkas, pusiau nuleistas, pusiau sulenktas lapas, pusiau viešas transportas
  • pusiau kvalifikuotas darbininkas, pusiau viešas transportas
Ką reiškia žodis pusiauaižu? Visi terminai iš raidės P.