šliūbas reikšmė

Kas yra šliūbas? ךliū̃bas (l. ślub) sm. (2) Rtr, NdŽ 1. M, KŽ bažnytinės sutuoktuvių apeigos: Šliūbą duomi R, MŽ. Šliūbą duoti N, K. Turiat dabar, vaikai muno, važiuoti į šliūbą BsPII10(Lkv). Susidėjus koks ten gyvenimas, kaip tatai be šliū̃bo Rt. Priėmė šliūbą, važiuoja namo su pačia LB210. Reik amžių skaityti nu šliū̃bo dienos, kitaip par senas paliekti Skdv. Aš regėjau panalaitę prie šliūbo važiuojant KlpD110. Beigiasi dienelės, reiks šliū̃ban stotie DrskD147. ^ Kad boba perša, velnias šliū̃bą duoda Pn. Kuri pradeda moterystę be šliūbo, niekumet neišteka VP27. Seniau buvo ilgaskvernis šliūbas, daba padurkinis (seniau kunigas šliūbą duodavo, dabar ir moterys sutuokia) Vdk. Prieš šliūbą ir velnias geras LTR(Vdkt). 2. KŽ įžadas, iškilmingas pažadas.