namo reikšmė
Kas yra namo? namõ adv. 1. R92, J į namus: Eina namõ, rugius pjovę Šlčn. Namõ, namõ, sveteliai, namõ: supratot ateiti, supraskit išeiti (d.) Dkš. Dėkavoju už alutį, nebegaliu aš čia būti: reiks namõ važiuoti, reiks namõ važiuoti (d.) Grž. Kad kruopų bliūdą atanešė [senovinėse vestuvėse], tai jau žinok, kad namõ Ob. Išbars mane motynėlė namo neparėjus (d.) J.Jabl. Džiaugiuos tave sveiką namo parejusį PrLXVII2. ^ Pasakos nuėj[o] jau namõ (išėjo iš mados, nebepasakojama) Smn. Sūnus namõ, duktė iš namų Btg. Girioj kerta, namo skiedros lekia PrLXVII38. Girion eit – namo žiūri, namo eit – girion žiūri (kirvis) PrLXVII38. 2. namie: Jos nėra namõ Lš. Ar motka namõ? Azr. Namõ darytas avilys Drsk. Trys vaikai ne namõ (dirba svetur) Drsk. Mano pusė kraičio liko namo Lp. Jau iki vakari namõ būsiu Dv. ◊ reñgtis (važiúoti, parvažiúoti, eĩti) namõ Krp mirti: Ji jau namo parvažiavo LTR(Ds). Pamatę, kad Lapinas tikrai silpnas ir nejuokais rengiasi namo, surengė vežimą ir, susidėję arkliais, nuvažiavo kunigo V.Krėv. Teip i nusikamuosiu, musėt – jau i laikas namõ eĩt Rs.
namo junginiai
- (su)grįžimas namo, daržas/kiemas už namo, kiemas už namo, namo savininkas