pusė reikšmė
Kas yra pusė? pùsė sf. (2) K, pusė̃ (4) Zt; H183, R, Sut, LsB278, M 1. SD270 viena iš dviejų lygių ar maždaug lygių dalių, antroji dalis: Nieko sau – pradžia gera: pusės kumpio ir nėra J.Marcin. Bandelė vos tik pusės didumo, kaip kitos rš. Uždirbau devynis rublius ir pùsę NdŽ. Laivas sustojo kokia pusė mylios nuo užtakio J.Balč. Atnešė pùsę pinigų, paskiau kitą pùsę Rm. Pirkau žirgelį už pusę šimto DvD43. Mes turėjom pùsę žemės – dešim iktarų Mžš. [Autobusas] pro mum praeina pùsę keturių Grz. Daug duoda valgyt, manik pùsė lieka Grv. Ar da[r] čia tau negardūs batviniai: tokio didelio pùsę kiaušinio supyliau?! Ds. Nė pùsė ežios da[r] nenuravėjau Sim. Ji jam negalėjo visą galvą nukirst, bet tik pusę BsPl10. O dar neužaugo nė pusę ūgelio, paviliojo bernužėlis prie savo šalelės BsO78. Dar aš neperskaičiau nei pùsės laiškelio, oi Dieve, Dievuliau, nėr mano bernelio! (d.) Plm. Dovanojo karalius savo karalystės pùsę LB264. Didžiąją pùsę suėdė menkės Trk. Pùsę didesnę rugių jau suvežėm Srv. An[t] pùsies (pusės) buvo trečios rūšies žemė Grd. Mano vyras po pusẽlę [cigaretės] rūko Gdr. Šiupinienė pro dures su abriniuku ir sūrio puse nešina eina pri Veronikos Žem. Pusẽlę duok [saldainio] Azr. Prie inkstų labai tinka švieži troškinti grybai arba svieste pakepintos pomidorų puselės rš. Duok jam pùsę obuolio ir sau pasilik pùsę Pn. Didžiausia pusė žmonių pirm šešių dešimtų išeit iž to pasaulio DP580. Bei Moziešius ėmė pusę kraujų ir indėjo tuos mednyčėna, antrą pusę jis iššlakinojo ant altoriaus BB2Moz24,6. ^ Gera pradžia jau pusė darbo KrvP(Vl,Vlkj). Pri geros galvos pusės sveikatos tereik LTR(Vdk). Ima ka i pùsę švėbelio (apie šykštuolį) Gs. Kas gerai pradėjo, tas pusę darbo atliko PPr42. Pusė juoda, pusė balta, galuose raudona (diena, naktis, rytas ir vakaras) LTR(Rk). Vidury dvaro pusė blyno karo (mėnulis) Mrk. Pusė girios žaliuoja, kita pusė sausa (kanapės: pleiskės apačioj sausos, o viršuj grūdinė žalia) B. ║ viena iš dviejų lygių ar maždaug lygių tūrio dalių: Pusė puodo SD270. Pripylė puodą arti pùsės Jnš. Ji ne taip jau nė kratėsi ir davė pripilti [degtinės], bet tik pusiukę Ašb. Pùsė sykelio žirnių Imb. Puodynytė nuo pusės litro Pn. Jokių pùsių negersu: šiais laikais pusininkų nebėr Krš. Gerk pùsę, rasi pùsėj musę Šts. Jei tu mani (alų) gersi, aš tavi pabarsiu. Į pusę nugėriau, jau virsti pradėjau D17. Į pusę išgėriau, daugiau nepakėliau – veskit mane gulti LTsII74. ^ Nepilk vienam par viršų, kitam nė pusės nebteksi VP33. ║ viena iš dviejų lygių ar apylygių tam tikro laiko dalių: Dienos pusę išbuvau Šts. Krutėjau pùsę mėnasio Nmč. Pusę dienos prabuvau be darbo Lnt. Išėjo pùsė dienos (jau pusė dienos, kaip išėjo) Mžš. Už pùsė valandos i pakavojo (palaidojo) Mžš. Gražuole, aš gyvenimo pusę atiduotau už vieną tavo pabučiavimą V.Krėv. Kamgi kraut pardien, kad čionajos po pùsė (po pusės) valandos sukrausi Mžš. Pusę metų aš jį laikiau namie Pgg. Paskiau cielą pùsę mėnesio nėkas nebeina į darbą – visi serga Trk. Nesuejo nei pùsės metelių, jau jovijos kazoko vynelis (d.) Mrc. Vienok neužmiršo pusę nakties pagal būdą garbint Viešpaties DP18. ^ Iš ryto pusės (nuo pat ryto) važiuosiam M.Unt. Nu ryto pùsės ko toks pasiutęs Krš. Kokiu keliu pusė metų važinėja, pusė metų vaikščioja? (upe) LTR(Rk). ║ prk. apie būsenos ar ypatybės dalį: Tėvas numirė – [vaikas] pusė našlaičio, o motina – tai jau visas sirata LTR(Ds). Jis toks pùsė cigono Ėr. Į pùsę pastipęs Dkš. Tu esi pùsė kalvio, o neturi preikalo Šts. Pirma inlėkė didžiausia peteliškė – pùsė varnos Krok. Ta bijo, dreba, tos jau pùsė negyvos Skr. Miegas – pusė smerties LTR(Aln). Nė pùsę nepanešu, ką panešdavau Erž. Dabar ir pusės manęs nebeliko (labai sulysau, sunykau) J.Bil. Beliko pùsė kumelės (labai nuvaryta, nuvarginta) Ėr. Ka nėr rankos – jau pusė žmogaus (menkas darbininkas) Vl. Galėjau per pùsę prastesnę [žmoną] gaut, i būt geriau buvę Sk. Per pùsę bus kelio Sdr. 2. NdŽ viena iš dviejų sudedamųjų lygių ar maždaug lygių daikto dalių: Viena langinyčios pùsė KII2. Vieną puseliū́tę pradãrai langelio Rš. Pupos sėkla iš dviejų puselių rš. Dvie[jų] pùsių girnos Ck. Geresni jam būtų, idant užkartų girnų pusę ant kaklo jo, ir būtų nuskandintas giluman marių DP516. Tu nesveikas: tavo šikinė iš dviejų pùsių (juok.) Ds. | Pašauk dvynų pusę (vieną iš dvynių) LTR(Klvr). ^ Greitas kaip apatinė girnų pusė Rz. ║ viena iš dviejų šoninių žmogaus kūno dalių, sonas">šonas: Kad pusę kūno atima, pusė pamiršta R188. Man visa dešinė pùsė skausta KII182. Viena pusė jo atimta N. Jam visą pusę atėmė Vlkv. Žmogus nevaldo pusės, nunyko akyse Rm. 3. kng. šiaip sudėtinė dalis, koks bruožas: Reikia labai apsvarstyti visas darbo puses rš. Poezija turi apimti visą žmogų, o ne atskiras jo puses rš. 4. vietos, daikto vidurys: Žemės pùsė KII5. Pùsėje upės NdŽ. Ją per pùsę paėmė ir pabučiavo LB160. Kad kiek, būtum gyvą perplėšę par pùsę Sug. Per pùsę tą velėną plėšk Klvr. Perpjoviau par pùsę Ds, Sl. Tą čiepą a par pùsę parlaužei, a iš kelmo? Jrb. Su puse medžių aukščio lėkė orlaivys Gs. Ana nuejo lig pùsės kambario i vėl pagrįžo Gd. Radau pùsėn [dirvos] pririštą karvę Ign. Kadais baidė: parleidžia [išsigandę] lig pùsei kaimo Antr. Einu, einu, tiktai šrak vilkas pùsėj ežero (ps.) Dgč. Dar n'įjojau i[r] pusė kelelio, dar n'įstojau ir į vieškelelį, ko taip alsiai nusižvengei, muno žirguželi? StnD29. Dar nenuėjau į pusę kelelio, ir sutikau bernužėlį JD41. Nenuvažiavau pùsėn kelelio, girdžiu, jau čiulba maži paukšteliai Plš. Sustiko seselę pùsėj kelio (d.) Dglš. Idant krotai prasitektų iki pusės altoriaus BB2Moz27,5. ^ Kur dabar gyveni? – Lig pusei kelnės[e], lig pusei marškiniūs[e] (juok.) Dr. ║ juosmuo, pusiaujas, strėnos: Labai pùsę sopa, negaliu Ant. Visą dieną kasiau bulbas, dėl to labai skauda per pùsę Btr. ║ tam tikro laiko vidurys: Buvo tas laikas kaip nakties pùsė Šts. Vė pasikeli, eini ieškotie pùsėj nakties Švnč. Mūsų Juozas apie pùsę liepos atvažiuos PnmR. Roputkasis jau, po puse rugsėjo Erž. Po pusės žiemos [v]andenį liuob į geldas pils ir ridikų įpjaustys: avys buvo sveikos ir nekosėjo Šts. Pusėj valgymo išejo Ds. Nenumiršta pùsėj amžiaus, tai i[r] vargsta Klt. Aš atsisakiau savo matušei, o aš nu pusės jau vasarelės D94. Keldavau pusè nakties DP620. Viešpatis ateis... vakarą arba pusè nakties, arba gaidžiagysty DP567. | A penkiõs[e] išeina autobusas, a pusę šešių? Erž. Pùsę trečios užkilo perkūnija Skr. 5. dirbimas, gaunant lygią vieną dalį iš dviejų: Septynius metus pusès pradirbau, už pusinyką buvau Ar. Pusėms ejo ir uždirbo butelę Šts. Jo tėvas ejo pusėms Pd. Po trisdešimts aktarų vienas išdirbau, pùsiums kaip ėjau Klm. Imti iš pùsės, pùsei, į pùsę NdŽ. Vis tiek, laukas reikia išleisti pusei – Mikas ir pusinį jau surado V.Krėv. Pernai ėmėm su jais torpas per pusę Varn. Par pùsę karvę milžom [su seseria], ka[d] vieną teturėjom Vvr. Anas (ponas) jiem dav[ė] per pùsę [ežerą žvejoti] Ker. Iš pùsės šieno gaunam pasipjaut Krm. Atidavė visas drebules nukirsti iš pùsės Srd. Ūkis nedidelys, tai užimdė an[t] pùsės [iš kitų] Rud. Pasėjo iš pùsės Strn. Palšis išdavė gyvenimą pùsei darbo Šts. Susiderėjom iš pusės neštie tavorus: tavo asilai, mano tavoras BsPIV3. 6. namo galas: Šeimyninė pùsė NdŽ. Pas jus viena pùsė pirkios aniuolų, o kita velnių Str. Kai numirs tėvas, tą pùsę atiduosiu broliui Antanui Vb. 7. vienas iš daikto paviršių, šoninė dalis, šonas: Į lovą deduos pri savęs [vaiką]: viena pusè mėtau, kita pusè mėtau (visaip supu), kol užmiegta Erž. Pasodino tau bernelį po kairei puselei (d.) Vb. Kaip jau pirmokart pereina [kuldami], tada perverdinėja pėdą in kitos pùsės Dv. Dabar skarelę gerąja pusè ryšiu Slm. Siuvant blogoji pùsė į vidų verčiasi Lnkv. Apatinė ir viršutinė lapo pusė LTII439. Nyčių berždžioji pùsė K275. Vyras yr į ką pažiūrėt, gražus iš visų pùsių Skr. ^ Visada vartoja, bet nežino, kuri pusė geroji (rezginės) Pp. ║ atžvilgis: Turi brangią žmoną visum pùsium Rs. Ma[n] šiandie visums pùsiums gera diena Vdžg. Ji mane iš visų pùsių gyrė Prn. Marcelina iš visų pusių buvo davatka, iš viso būdo ir iš išvaizdos Žem. 8. vieta, esanti ppr. viename iš dviejų kieno nors šonų, pakraščių: Abi upės pùsės NdŽ. Abiem pùsėm kelio pasėti kviečiai Mrj. Jono pusėje paliko [Tamošiaus] volas pagal griovio Žem. Ano[je] pùsė[je] Siesarts [gyvena] Šk. Kairiojon pùsėn BŽ56. Aždarė iš oro pùsės duris Imb. Iš mūsų pùsės nebemožna užeit in ledo Lel. Iš kalnų pùsės tik daugiau žolės Jrb. Po vienai pùsei medžias, po kitai medžias Rud. Šia pusè Gargždų ans gyvena Lkv. Vienoj kelio pusėj stovi rūmai ... kitoj – pakrypusi menka lūšnelė S.Nėr. Anoj pùsėj gelžkelio kitas kaimas Smal. Kitoj pusėj Neries Grv. Tuomet Nemunas abiem pusėm buvo miškais apaugęs TŽIII327. ^ Vienoj pusėj marių kuinelis žvengia, kitoj pusėj marių kamanos blizga (viename krašte griaudžia, kitame žaibuoja) LTR. Vienoj pusėj marių tašo, kiton pusėn marių skiedros krinta (knyga) Pn. 9. kryptis: Visas būrys pasuko į kitą pusę, į „Aušros“ kolūkį (sov.) sp. Truktelėjo pavadį, vedėsi arklį tvartų pusėn, bet paskui sustojo J.Balt. Ar nematei, ant katrą pùsę nuėjo? Mžš. Sutemus pamatė atokiai žiburėlį, paėjo į tą pusę ir rado trobelę J.Balč. Visai nė nežiūri į tą pusę Šk. Į kurią pùsę šiandien eisi? Krš. Eik miesto pùsėn, gal susitiksi Pn. Elenytė nuvažiavo ton pusėn, iš kur girdėjo žvengimą (ps.) J.Jabl. Tujau i[r] pradėjo iš visų pusių rinkties balti numirėliai Pln. Užuvėja iš visų pùsių Slk. Mums iš visų pùsių toli Skr. Ant kaukimo vilko atsiliepė i[r] kiti vilkai ir pradėjo kaukt iš visų pùsių visokiais balsais BM125. Iš visų pusių daein maniep žinia Sz. | prk.: Kur ten girsies, nė į tą pusę! Žem. Jis nė į tą pusę neklausos Žem. Girtas nebuvau, bet jau linksmo[je] pùsė[je] Šts. Į tą pusę turėjo būti tiesa, jei nemaluoji Šts. O sveikata nė kiek nekrypo į gerąją pusę I.Simon. Ka tik viskas į gerąją pùsę išeitų Bgt. Daugiausia žmogus linkęs po bloga pusè Ob. Ka mun į karštąją pùsę (jei turiu temperatūros), aš jau miegtu Slnt. ^ Žėdnas savo pùsėn traukia Slk. ║ viena iš keturių pasaulio šalių: Rytų pùsė KII70. Į visas keturias pusès NdŽ. Pùsė dienos (pietūs) Lz. Pùsė nakties (šiaurė) Lz. Iš katros pùsės debesys ateina? Kp. Pasakyk, broliukai, iš katros puselės laukti (rd.) Slk. Išsišakojo žalias ąžuolas į keturias puseles (d.) Lp. 10. kraštas, šalis (ppr. reiškiant santykį su gimtine): Pasiieškok sau mūsų pùsės mergelės! NdŽ. Juozas baisiai savo pusės ilgėjosi, keletą kartų savo pono prašėsi LzP. Iš kitos pùsės atvažiavusiam sunku čia priprasti Ms. Jo sūnus išpūtęs į aną pùsę (į Ameriką) Jnš. Nuo anų pùsių (iš Amerikos) y[ra] paleistas laiškas Jd. Petras važiuoja į kitą pùsę Žlb. Svečios pusės žmogus S.Dauk. Pasiilgęs savo pusės, grįžo pėsčia į Žemaičius ir vaikščiojo it ubagas M.Valanč. O dabar Mariutei perša našlį turtingą – kone pat iš lenkų pùsės Pjv. Vienąkart važiavo ta puse karalius ir pamatė Mildutę ganant galvijus BsPII226. Atlėkė musė iš Prūsų pùsės i[r] išgėrė arielką (d.) Šln. Nusiuntė musę žemelėn Prūsų, Prūsų puselėn LTR(Skp). Ar iš tos puselės teka vandenelis, kur mano mergelė? Gr. Kas pirksit obuolių iš svetimos pusės? (ps.) Klvr. Nu katros pusės esi? – Nu Telšių Vkš. A nu Plungės ta boba, a nu Kretingos, a nu kokios pùsės? Krš. Kitosa pusėsa kiteip kalba Dv. ^ Ant savo pusės kaip žąsinas, sprandą ištiesęs, bėk, ant kito pusės kaip žaltys susirietęs gulėk Klp. 11. priklausymas giminystei pagal ką: Teta iš tėvo, motinos pùsės NdŽ. Jos tėvas iš tėvo pusės lenkas I.Simon. Devenių Liogė mums buvo tolimas giminė iš tėvo pusės A.Vien. Ji atsigimusi į Dobilų pusę Dkš. | Kožnas žmogus kitam žmogui nuog Dievo pusės yra brolis alba sesuo BPII248. Mieli prieteliai nuog Christaus pusės Mž106. | prk.: Dievo pusės (maldinga) motriška, o keikti mokanti Šts. Geras, nu Dievo pusei žmogus Dr. ║ LL161 sutuoktinis: Bene buvai piršliu moterystėj, kurios viena pusė ketino būti nekatalikė? P. ║ marijažo viena korta (lošiant tūkstantį ir 66): Visas keturias pusès turu, gal pripirksu ką Krš. 12. vieno iš sutuoktinių giminė, šalininkai: Vyro, žmonos pùsė NdŽ. Per abi pusì veseliodavom Ds. Atvažiavo antra pùsė su muzika Šln. Pagaliau jau ir Priekulė, o Viliaus pusės, pasirodo, dar nėra I.Simon. Anos pusės pajaunių ilgos kojos kaip velnių LTR(Užp). Jaunikio pusę plūsta ir peikia Rs. 13. vieno iš besituokiančių gyvenamoji vieta, tėvų namai: Po šliūbo dainuodavom jaunosios pùsė[je] Pn. Tą vakarą jaunosios pusėje yra [puota] Vp. Pasibaigus vestuvėms jaunosios pusėje, važiavo į jaunikio kraštą LTR(Rk). 14. viena iš prieštaravimų turinčių, besiginčijančių grupių, asmenų: Visi stojo į jo pùsę NdŽ. Nėr kas kaltint, nė ta pùsė, nė ta pùsė Sug. Pagal mano pùsę eik KI229. Kas sugeba galvoti, tas supranta, kieno pusėje tikroji teisybė J.Dov. Jokių notarinių dokumentų nei viena, nei antra pusė neturėjo A.Vien. Juk tėvas, kad ir pyksta, kad ir barasi, vis vien jo pusę palaiko I.Simon. Jis po vienai pùsei geras ir po kitai geras Plm. Jei ne po jo pusè – rėk, šauk Jrb. Laikyk mano pùsę Lp. Iš pùsės šunies buvo sūdais žąsinas, gaidys ir katė BM257. ^ Būdamas pardėtiniu, vienos pusės išklausęs, nesūdyk VP10. ◊ abiẽm pùsėmis pjáunamas dviveidis: Ans buvo abiem pùsėms pjáunamas Žr. añtrą pùsę ver̃tus kitaip sakant, be to: Antrą pusę vertus, gerai sakoma: kaip kas išmano, taip save gano LzP. antróji pùsė Vkš placenta. bíeso (kélmo, šuñs, vélnio Ds, Nm, vil̃ko) pùsė apie nedorą, blogą žmogų, padarą: O ta muselė, bieso puselė, išgėrė arielkėlę JV850. O toj musė, bíeso pùsė, žad veselę kelti Čb. Kélmo pùsė tas! Skr. Eik man iš akių tu, šuñs pùse! Alk. Ar supranti tu, vilko puse, ką padarei? LTI41. gýva pusè labai: Jau gýva pusè prašau! Erž. į añtrą pùsę labai: Parsigandau į añtrą pùsę Lkv. į añtrą pùsę dū̃šią išléisti užmušti: Gerai įpliūpė, kuo į añtrą pùsę dū̃šios neišléido Krš. iš anõs grãbo pùsės iš numirusiųjų: Niekas iš anos pusės grabo dar neatėjo, neleis, vadinasi, ir tavęs J.Balt. pùsė bėdõs (vélnio) neblogai, vidutiniškai: Dabar árti pùsė bėdõs Pc. Su senu vyru pùsė bėdõs, galima sugyventi Jnš. Pùsė vélnio, jeigu šįmet neišaugs teip blogai Krč. Pagada pùsė vélnio Pn. pusè (per pùsę) burnõs nenoromis (apie valgymą): Ką paduodi, vis negerai: valgo pusè burnõs Užp. Aš valgyt nenoriu, per pùsę burnõs Švnč. pusè (per pùsę) burnõs (lū́pos, lū́pų, žõdžio) neaiškiai, paslaptingai, tyliai (apie kalbėjimą): Puse burnos pasakė LTR(Ds). Pusè burnõs, pusè lū́pų, pusè žõdžio prasitarti NdŽ. Ūtura per pùsę burnõs Prng. Gal nebūtų susipratęs, bet Martynas puse lūpų užsiminė Navikui J.Avyž. Tik per pusę lūpos paprašiau, ir atvažiavo Vlk. Žmonės namuose kalbėjo puse lūpų, tarytum bijodami nuslopinti vakaro kalbą rš. Aš taip ir apmiriau, stengiausi parodyti, kad aš nieko dėtas, nė puse lūpų neprasitariau niekam J.Balt. Jis man pasakė pusè lū́pų Kt. Prakalbėk, mergele, nors per pusę lūpų LTR(Mlt). pùsė lùpta, pùsė skùsta Dkš nei šis, nei tas. pùsę (pùsės) žõdžio visai (nieko): I pùsės žõdžio nepasakė Dglš. Bet aš jiems nei pusę žodžio nesakiau J.Balč. Aš jums nesakysiu nė pusę žodelio JD274. pùsę žõdžio [pa]sakýti priekaištauti: Aš nė pùsę žõdžio negaliu sakýti jai už darbą Alk. Ka[d] tau kumet pùsę žõdžio pasakýtum! Rdn. Kad aš mokėčiau, nė pùsės žõdžio nesakýčiau Skr. ×smer̃čio pùsėje miršta: Bėk, bėk greitai, musaite, kuisis smerčio pusė[je]! D18. su šuniù ant pùsės (per pùsę) apie ką nors netinkamą: Tavo darbas su šuniù ant pùsės Ds. Pelno su šuniù per pùsę pasdalyt Ds. su vélniu iš pùsės prastai, nekaip: Kap miegojai? – Su vélniu iš pùsės Gs. visomìs (visókiomis) pùsėmis visaip, įvairiai: Jie visom pusėm verčiasi Gs. Visom pusėm pinigą gaudo Ig. Šįmet visókiom pùsėm vienas kitą žudosi Gs.
pusė junginiai
- (monetos) priekinė pusė, atvirkštinė (monetos) pusė, atvirkštinė (pusė), bilietas į vieną pusę, galiojantis į vieną pusę, išvirkščioji (gyvenimo) pusė, kairė pusė, lango pusė, lauko pusė, moteriškoji pusė, pakrypti į gerąją/blogąją pusę, palaikyti kieno nors pusę, palaikyti kieno pusę, palaikyti kurią nors pusę, palenkti į savo pusę, pasidalinti per pusę, pasukti/mestis į kitą pusę, per pusę, persimesti į kitą pusę, plokščioji pusė, priekinė pusė, stiprioji vieta/pusė, į kitą pusę, į tą pusę, į vieną pusę, į... pusę
- Dviejų su puse Internacionalas